Pandemijos krizė: pradedamos rinkti pirmosios paraiškos
2020-06-11
pixabay.com nuotr.

Vilnius. Dėl pandemijos sukeltos krizės nukentėję pieno gamintojai ir galvijų augintojai nuo šiandien, birželio 11 d., jau gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti.

Europos Komisijai patvirtinus šias dvi paramos schemas, seniūnijose ir žemės ūkio skyriuose pieno gamintojų paraiškos bus renkamos iki birželio pabaigos, o galvijų laikytojų – iki liepos 15 d. Pasak Seimo Kaimo reikalų komitete situaciją pristačiusio Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovo Karolio Anužio, liepos antroje pusėje tikimasi pradėti ir šios paramos mokėjimus.

Pieno gamintojams ketinama išmokėti 18,5 mln. eurų. Už melžiamą karvę planuojam mokėti apie 77 eurus, Galvijų augintojams numatyta 12 mln. eurų. Už parduotus virš metų amžiaus mėnesinius galvijus bus mokama 130 eurų išmoka, už pusės metų amžiaus pieninius ar mėsinius galvijus – 100 eurų, o už 6-12 amžiaus mėsinės veislės atjunkytus veršelius – 100 eurų.

Seimo nariams papriekaištavus, kad paraiškų rinkimas, jau ir taip valstybei valdant visus reikiamus duomenis, yra perteklinis žingsnis, K. Anužis aiškino, kad to reikalauja ES teisės aktai. „Pats žmogus turi išreikšti valią, kad jis nori paramos. Formalumas, bet be jo negalime...“, - kalbėjo ŽŪM atstovas. Vis dėlto parlamentarai priminė kitas valstybės skiriamas išmokas (pvz. vaikams), kai nieko nereikia pildyti, ir primygtinai siūlė kitais kartais apsvarstyti ir galimus kitokius paramos mechanizmus.

Startavus su dviem paramos schemomis, kitos tuo tarpu dar tebederinamos su EK. „Vyksta intensyvus pokalbis dėl perdirbimo schemų. Galbūt neformalių derybų metu Europos Komisija turėjo mažiau klausimų, bet formalios derinimo procedūros metu, kai atsakingas direktoratas išsiuntinėjo tas schemas šakiniams padaliniams, natūralu, kad kyla klausimų daugiau. Šiuo metu deriname galutinius taškus ir lauksime jų verdikto“, - apie laukiamą paramą perdirbėjams, paukštienos ir kiaušinių sektoriui kalbėjo K. Anužis.

Kiek vėliau pradėti dėlioti paramos kiaulių augintojams ir daržoves auginantiems žemdirbiams mechanizmai taip pat derybų stadijoje. Anot K. Anužio, dėl pastarųjų EK turi ypač nemažai pastabų, išsprendus juos ketinama dar kartą šiuos teisės aktus derinti su visuomene.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) vadovė Zofija Cironkienė priminė, kad su jais dokumentas derintas buvo tik pačioje pradžioje, o per tą laiką „situacija ir pasikeitė, ir nesikeitė“. Anot jo, HORECA sektorius tebėra neatsidaręs, prasideda jau ir šiųmetis daržovių derlius, o pirminiame variante buvo numatyta kompensuoti tik seną derlių. „Mes galime, kiek gali paimti, produkcijos atiduoti „Maisto bankui“, tačiau ar už atiduodamą produkciją dar turėsime ir PVM susimokėti? (...) Ar bus kažkokia parama augintojams dėl šviežių daržovių?“, - aiškumo prašė Z. Cironkienė, primindama, kad šalies ankstyvųjų daržovių augintojai dar jaučia „spaudimą“ iš kaimyninių ar net piečiau esančių ES šalių.

Jai atsakydamas ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas teigė, kad kol kas viskas tebėra derybų stadijoje. „PVM nekompensuosime, nėra įtraukta, yra įskaičiuota į kainą, kiek duos už toną. Jei tik patvirtins tą schemą...“, - sakė V. Ašmonas. Vis dėlto ir dabar atiduodant daržoves labdarai labai svarbu turėti tai patvirtinančius dokumentus, nes „vienoks ar kitoks paramos mechanizmas vis tiek bus“.

Sunkmetį išgyvenančių Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša dar kartą posėdžio dalyviams priminė, kad nuo pandemijos nukentėjo ne tik tie sektoriai, kuriems numatytos paramos schemos. „Taip, kaip dabar vyksta, drįstu teigti, pažeidžia ir Konstituciją, ir lygiateisiškumą, nes bandoma remti atsižvelgiant į šaką. Nenustebčiau, jei vėliau atsiras ir kokių nors teisinių pasekmių, kad valstybė diskriminavo piliečius pagal tai, kuo jie užsiima“, - kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.

ŽŪM atstovai teigė, kad tie pagalbos modeliai, kurie yra patvirtinti ar šiuo metu svarstomi, yra skirti pagrindiniams žemės ūkio gamybos sektoriams, didžiausia dalimi prisidedantys prie vidaus produkto augimo bei priminė, kad kiti sektoriai gali naudotis lengvatinėmis paskolomis.

Ministerijos atstovai gavo pastabų ir dėl numatytos de minimis taisyklės taikymo šiai paramai. Vis dėlto K. Anužis teigė, kad schemos rengiamos kaip valstybės laikinoji pagalba ir tas pats subjektas negali gauti daugiau kaip 100 tūkst. eurų, tad nors bendrovės kai kuriais atvejais teoriškai galėtų gauti daugiau, joms bus taikoma de minimis taisyklė. „Nemažai diskutuota, bet yra papildomi EK išaiškinimai, kad turime tikrinti susietumą ir kad lubos yra 100 tūkst. eurų“, - sakė K. Anužis.

Parlamentarams replikuojant, kad dažnu atveju šalies valdininkai nusprendžia taikyti griežtesnį požiūrį nei galbūt leistų ES aktai, taškus dėlioti ėmėsi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Jo teigimu, LŽŪBA ir patys savo ruožtu to užklausė EK. „Turime jau vieną atsakymą, kad gali būti, bet gali ir nebūti (taikoma de minimis, - red.). Nenoriu kritikuoti ŽŪM, jie teisingai suprato, bet mūsų Konkurencijos taryba pasakė, kad jei jūs išmokėsite, mes kreipsimės į NMA, kad turėtumėte grąžinti“, - kalbėjo J. Sviderskis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai