Vilnius. Nacionalinė žemės tarnyba teigia įgyvendinusi Vyriausybės programos nuostatą – nuosavybės teisių atkūrimas į žemę kaimo vietovėse iš esmės yra baigtas.

Šių metų pradžioje buvo likę 92 piliečiai, kuriems kaimo vietovėse dar nebuvo baigti techniniai projektavimo darbai. „Praktiškai tai niekinis skaičius, šiandien jis taip pat tirpsta, per pirmą, antrą ketvirtą su tais likusiais susitvarkysime, bus kadastriniai matavimai ir priimti sprendimai“, – teigė Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas.

Kiek kitokia situacija yra miestuose: čia, išskyrus Vilnių ir Trakus, dar yra apie 1 000 piliečių, kuriems teises reikia atkurti. „Apie likusius Vilniuje ir Trakuose neturėtume kalbėti, kad tai nusitęsė, nes jiems terminas nesuėjęs, tai yra šių metų trečiasis ketvirtis. (...) Nesame vienintelė institucija, veikianti šioje srityje, esame priklausomi nuo savivaldybių“, – teigė Tarnybos direktorius.

Pasak jo, kai kurie miesto gyventojai galėjo pateikti apsisprendimą iki birželio 1 dienos atsiimti žemę mišku – tokių piliečių atsirado 985.

Nors žemės grąžinimo procesas tęsėsi dešimtis metų ir visuomenėje galėjo susiformuoti opinija, kad NŽT tik tam ir yra skirta, jos vadovas akcentuoja, jog šie darbai nėra tarnybos darbo ašis.

„Nuosavybės teisių atkūrimas tikrai nėra pagrindinė Nacionalinės žemės tarnybos funkcija. Šiai dienai, kuomet vertinomės visus savo rodiklius, nuosavybės teisių atkūrimas sudaro mažiau kaip vieną procentą visų Tarnybos darbų“, - spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo L. Čiakas.

Jis priminė, kad NŽT aktyviai dalyvauja ir įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą: pernai buvo atliekami sklypų paėmimai visuomenės reikmėms, šiemet laukia antrasis etapas – privažiavimų ir kitos infrastruktūros objektų suformavimas.

Baigiant kelis dešimtmečius trukusią žemės reformą, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas teigia, kad NŽT ateitis – žemės valdymas ir administravimas

Be valstybinių erdvinių duomenų rinkinių atnaujinimo, žemėtvarkos projektų rengimo, matininkų darbo kokybės užtikrinimo, NŽT pernai nemažai dėmesio skyrė žemės naudojimo kontrolei: patikrinta virš 13 000 atvejų, apie trečdalis iš jų – gavus piliečių pranešimus, nustatyti beveik 4 000 pažeidimų. Tarnybos duomenimis, dažniausiai pasitaikė žemės naudojimo pažeidimų – virš 50 proc. Pažeidimai, susiję su žemės užėmimu, sudarė apie 40 proc.

Šiemet į tai ketinama žvelgti dar atidžiau. „Stengsimės atsirinkti per įvairius informacinius kanalus ir mėginsime kuo maksimaliau vykti į tas vietas, kur iš karto žinome, kad ten yra negerai tiek su žemės naudojimu, tiek kur matysime, kad ir tvora išeina iš sklypo ribų.  Nes tokios galimybė yra, žemėlapiai tampa vis geresnės kokybės, vis geriau matosi kiekviena smulkmena“, - kalbėjo L. Čiakas.

NŽT vadovas džiaugėsi, kad pernai pirmą kartą Žemės apskaitos modulyje buvo pateikta vieša informacija apie valstybinės žemės sklypus ir plotus.

„Pirmą kartą visą valstybinę žemę paklojome ant žemėlapių, šiandien kiekvienas Lietuvos pilietis gali matyti žemėlapyje visą valstybinę žemę. Mes tikimės aktyvaus (piliečių, - red.) dalyvavimo, matant, kad ten yra valstybinė žemė ir galbūt kažkas stovi, kažkokie statiniai, netinkamas žemės naudojimas. Tikimės, kad dėl to gausime daugiau informacijos ir apie netinkamą valstybinės žemės naudojimą arba jos užėmimą“, - kalbėjo L. Čiakas.

Modulio tobulinimą ketinama tęsti ir šiais metais. „Mūsų ateitis – žemės visas valdymas ir administravimas: pardavimas, nuoma. Reikia turėti paveikslą ir svarstyti, kur valstybė savo žemę nori nuomoti, kur – parduoti. Kokia yra politika – kada nuomojame, kada parduodame, kokią žemę norime numatyti, galbūt, investicijoms pritraukti“, - sakė NŽT vadovas, dar kartą primindamas, kad nuosavybės teisių atkūrimas – buvo ir tėra tik viena iš daugelio Nacionalinės žemės tarnybos veiklos ir paslaugų sričių.

MŪ inf.