Vilnius. Trečiadienį Vyriausybė pritarė 174 mln. eurų valstybės lėšų skyrimui žemės ūkio ir maisto sektoriams, nukentėjusiems dėl koronaviruso pandemijos ir karantino.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas yra užtikrinti nenutrūkstamas maisto tiekimo grandines pieno, mėsos, paukštienos bei kiaušinių sektoriuose bei užtikrinti šių sektorių pradinės žaliavos gamybos bei perdirbimo gyvybingumą.

Iš ŽŪM siūlomų priemonių daugiausiai – 101,5 mln. eurų skiriama paramai pieno perdirbimo įmonėms, patyrusioms nuostolių dėl koronaviruso. Dar 18,5 mln. eurų numatyti laikinajai valstybės pagalbai pieno gamintojams. 20 mln. eurų numatyta nuostolių patyrusiai paukštienos ir kiaušinių perdirbimo pramonei.

12 mln. eurų numatyta kaip laikinoji pagalba galvijų laikytojams už parduotus gyvulius, 8 mln. eurų - nuostolius patyrusioms galvijienos perdirbimo įmonėms, 3,5 mln. eurų - kiaulių augintojams, 2 mln. eurų – daržovių augintojams.

„Žemės ūkio ir maisto sektorius yra reikšmingas kiekvienam Lietuvos gyventojui, tai ir sukurtos darbo vietos, ir eksporto kuriama pridėtinė vertė,  ir gyvybiškai būtina maisto tiekimo grandinė, todėl jo veiklos užtikrinimas, prie kurio prisidės ir ši parama, yra labai svarbus“, - teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Šiame plane numatyta ir kompensuoti žemės ūkio subjektų prarastas pajamas dėl 2018 m. sausros – 8,5 mln. eurų. Tiesa, svarstant šį klausimą Vyriausybėje, buvo išsakyta pastaba, kad vis dėlto šios lėšos turėtų būti skirtos atskiru Vyriausybės nutarimu. Taip pat pasiūlyta priemones sustambinti ir nedetalizuoti.

Dėl paramos žemės ūkiui, pandemijos sukeltos krizės fone, trečiadienį diskutuota ir Seimo Kaimo reikalų komitete. Dar prieš Vyriausybės posėdį kalbėjusi Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė, atsakydama į parlamentarų klausimą, teigė, kad kol kas lėšos žemdirbių nėra pasiekusios ir tebelaukiama Vyriausybės žingsnio. Vis dėlto ir patvirtinus jų skyrimą dar teks susiderinti paramos schemas tiek šalies viduje, tiek su Europos Komisija (EK).

Jos teigimu, šiuo metu EK koridoriuose derinamos ir jau anksčiau patvirtintos 52 mln. eurų paramos, skirtos finansinių paslaugų prieinamumui ir skolinimosi kaštų sumažinimui, schemos. „Jei kovo mėnesį būtų skirtos lėšos, būtų priimti sprendimai skirti, jau tos schemos būtų ir suderintos ir, galbūt, jau pradėtų judėti. Kadangi iš pradžių mūsų sektoriui nebuvo skirta, taip ir gavosi, kad mes atsiliekame. Nors Europos Komisija labai greitai reaguoja, bet visada paprašo papildomos informacijos. Dabar paprašė sujungti dvi schemas, išversti teisės aktus. Tikrai darome viską, ką galime, tik nevisada viskas vyksta taip, kaip norime...“, - Seimo nariams kalbėjo R. Mininienė.

Statistinę situaciją apie atskirų žemės ūkio sektorių padėti pandemijos ir karantino metu pristatęs ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis, atsakydamas į priekaištus, kodėl ta parama taip ilgai stringa, kai žemdirbiams blogai jau dabar, teigė, kad, norint gauti paramą, derinimas – ir net ne po vieną kartą - vis dėlto yra neišvengiamas.

„Negalime daryti pažeidimų, jei norime gauti pinigų. Labai viliamės, kad pieno gamintojų schema bus pirmūnė ir nuo birželio 8 d. jau galėsime pradėti rinkti paraiškas“, - kalbėjo K. Anužis.

Jis priminė, kad derantis su EK, yra nemažai diskutuotinų aspektų. Vienas jų – lietuviškumo akcentavimas. „Esame neformaliai gavę pastabas ir pagrindinė pastaba, kas liečia perdirbimo sektorių, yra dėl lietuviškumo. To klausimo tikrai dar nesame išsprendę ir panašu, kad toje vietoje EK turi stiprius argumentus, bet pati perdirbimo schema kaip tokia tikrai bus“, - sakė ŽŪM atstovas.

Žemdirbių atstovai – tiek Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas, tiek Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus – nugąstavo, kad pinigai žemdirbius pasieks labai vėlai. „Dėl pinigų judėjimo, matėme, kad vėluos 2-3 mėnesius, bet, panašu, kad nusikels ir iki penkių mėnesių tos paramos schemos, kas žemdirbius labai neramina“, - sakė A. Svitojus.

A. Macijauskas priminė, kad nuo paramos schemų pristatymo ir svarstymo pradžios praėjo daugiau kaip mėnuo, tačiau iki šiol dar niekas nebuvo startavę. „Ypač pieno ūkiai, daržininkai, specializuoti ūkiai, susiduria su labai didelėmis problemomis ir ilgiau laukti nebegali. Pieno ūkiai užsidaro masiškai, daržininkai dalina daržoves nepasiturintiems... Iš Žemės ūkio ministerijos pasigendame skubesnių veiksmų. Tai, kad reikia derinti, mūsų šiandien jau neguodžia. Reikėtų greičiau“, - kalbėjo A. Macijauskas.

MŪ inf.