Vilnius. Laiku nesuformuoti valstybinės žemės sklypai tarsi pakimba ore – ūkininkai negali jų nei įsigyti, nei nuomotis, o valstybė negauna pajamų. Įsibėgėjus pasėlių deklaravimui žemdirbiai vėl kelia klausimą dėl valstybinės žemės sklypų naudojimo. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, situaciją būtina keisti, yra teikiami pasiūlymai.

Ne pirmą kartą šį klausimą kelia Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, apie tai trečiadienį kalbėjęs parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Anot jo, svarbu kuo greičiau numatyti tvarką, kad laisvos valstybinės žemės sklypai būtų dirbami, prižiūrimi, ūkininkai galėtų juos deklaruoti, o valstybė gautų pajamų.

Portalas manoūkis.lt savaitės pradžioje dėl komentarų šiuo klausimu kreipėsi į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas. Žemės ūkio ministerijos atsakyme paaiškinta, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, žemdirbiai gali deklaruoti tik tuos valstybinės žemės plotus, kuriuos teisėtai naudoja ar valdo.

Tad įbraižytiems deklaruojamiems plotams patenkant į Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) elektroninio žemėlapio sluoksnius „Valstybinė žemė“ (VŽ) ir (arba) „Laisva valstybinė žemė“ (LŽ), tos žemės naudojimo ar valdymo dokumentai turi būti įregistruoti Žemės ūkio ir kaimo verslo registre (Valdų registras) iki paraiškos patvirtinimo ir (ar) keitimo momento.

„Įbraižant valstybinės žemės plotus, taikoma 10 proc., bet ne daugiau nei 2 ha paklaida laukui. Tai yra siekiant palengvinti deklaravimo procesą, galima įbraižyti ir deklaruoti nurodytą leistiną paklaidą neviršijančius plotus, nepatenkančius į PPIS elektroninio žemėlapio VŽ ir LŽ sluoksnius, kuriuose vaizduojama suteikta laikinai naudoti valstybinė žemė ir laisvi valstybinės žemės fondo plotai“, – rašoma ŽŪM atsakyme.

Aplinkos ministerija (AM) portalui manoūkis.lt atsiųstame atsakyme tai pat akcentuoja, kad žemdirbiai deklaruoti gali teisėtai valdomą valstybinę žemę. „Problemų gali kilti tik tais atvejais, jei anksčiau Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) išduotas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme nebegalioja“, – rašo Ministerija.

AM primena, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmenys, kurie iki 2023 m. gruodžio 31 d. žemės ūkio veiklai naudojo nesuformuotą laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotą su NŽT leidimu, turi teisę ir toliau laikinai naudotis tuo pačiu žemės plotu iki 2026 m. gruodžio 31 d., tik tam reikia kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį – NŽT arba savivaldybę.

Teigiama, kad NŽT iki 2026 m. pabaigos planuoja pabaigti laikinai suteiktų naudotis žemės plotų projektavimą žemės sklypais nuomai, tad dar ilgiau laikino naudojimo pratęsti neplanuojama, o jei asmenys pageidaus, toliau tuos sklypus galės naudoti valstybinės žemės nuomos pagrindu.

„NŽT duomenimis, šiuo metu vyksta apie 2 000 procesų, susijusių su tokios žemės pereinamuoju laikotarpiu iš laikinojo naudojimo į nuomos santykius. Šie procesai yra įvairiose stadijose – nuo žemės sklypų formavimo iki nuomos sutarčių sudarymo“, – teigiama Ministerijos atsakyme.

Valstybinės žemės naudojimo be ilgalaikių sutarčių tema parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjęs ministras I. Hofmanas teigė, kad sprendžiant laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės naudojimo užtikrinimą ir valstybės pajamų generavimą, ministerija yra parengusi keturis pasiūlymus.

Visų pirma siūloma nustatyti, kad kol nėra priimto sprendimo suformuoti žemės sklypus ir juos perleisti nuosavybėn, perduoti neatlygintinai naudotis ar išnuomoti, valstybinė žemė galėtų būti naudojama laikinai.

„Mažinant biurokratinę naštą siūloma nustatyti, kad laikinas naudojimas būtų pratęsiamas be atskiro žemės ūkio veiklos subjekto prašymo“, – sakė ministras.

Taip pat siūloma numatyti galimybę formuoti bet kokio dydžio (net ir mažesnius kaip 10 a) žemės ūkio paskirties sklypus – taip būtų įveiklinti nedideli, nepatogūs dirbti plotai.

„Siūloma visus laisvos valstybinės žemės plotus suformuoti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis ir išnuomoti juos naudoti pageidaujantiems asmenims. Tai leistų sutrumpinti laiką nuo prašymo nuomoti valstybinę žemę pateikimo iki sutarties sudarymo“, – teigė I. Hofmanas.

Tam, kad procesai vyktų sparčiau, ir, kol žemės sklypas formuojamas, ūkininkai jau galėtų dirbti žemę, pritarė ir Seimo narys Arūnas Dudėnas. Parlamentinio komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika irgi pritarė, kad reikia ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi ir ūkininkui, ir valstybei.

Nors diskusijoje skambėjo svarstymų, kad, galbūt, pavyktų procesą greitai sustyguoti atitinkamų įstaigų vadovų įsakymais ar keičiant tvarkas, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė priminė, jog laikiną žemės naudojimą reglamentuoja įstatymas. 

„Jei yra poreikis, kurį dabar ir girdime, tai vis dėlto reikėtų galvoti, kaip tikslinti įstatymo nuostatas. Laikiną naudojimą reglamentuoja įstatymas ir nėra nuorodų į tai, kad kažkokia dalimi tai gali būti padaryta poįstatyminiais teisės aktais“, – aiškino NŽT direktoriaus pavaduotoja.

Pasak parlamentaro A. Dudėno, procesas galėtų būti paprastas: jei žmogus pateikia prašymą ilgalaikei nuomai, iki kol formuojamas sklypas, jis jau galėtų ta žeme naudotis ir valstybei mokėti nuomą.

Vis dėlto I. Urbonė patikslino, kad galimybė laikinai naudotis turėtų būti suteikiama ne nuo prašymo pateikimo (nes dar nėra aiškus plotas), bet nuo kito etapo, kai jau aiškus plotas ir žinoma, kur jis bus formuojamas. „Vėliau būtent dėl konkrečios vietos būtų sudaryta nuomos sutartis“, – apie galimybes kalbėjo I. Urbonė

Parlamentinio komiteto nariai prie šio klausimo dar kartą ketina grįžti artimiausiu metu, galimus sprendimo būdus iki tol susiderinę su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijomis.