Vilnius. Vyriausybė šiandien oficialiai pristatė mokesčių reformos gaires. Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, sistema tobulinama siekiant mažinti skurdą, prisidėti prie šeimų, auginančių vaikus, gerovės, taip pat skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų, skurti naujų darbo vietų ir užtikrinti mokesčių sistemos paprastumą bei teisingumą.

Pasak S. Skvernelio, 2018 m. neketinama įvesti naujų mokesčių, o siekiama sutvarkyti esamą mokestinę sistemą, padaryti ją socialiai teisingą.

Kalbėdamas apie mokesčių reformos gaires finansų ministras Vilius Šapoka pristatė ir žemės ūkio sektorių paliesiančius pokyčius. „Siūlome atsisakyti išskirtinių sąlygų tam tikroms verslo rūšims. Atsisakyti neefektyvių, socialiai neteisingų lengvatų. Siūlome žemės ūkio sektoriaus apmokestinimą suvienodinti su kitais", - spaudos konferencijoje kalbėjo V. Šapoką.

Žemės ūkio sektoriuje ketinama atsisakyti dabartinių išskirtinių pelno ir gyventojų pajamų mokesčio  (GPM) lengvatų, siūloma žemės ūkio įmonių pelną apmokestinti bendra tvarka.

Akcizų lengvata žemės ūkyje naudojamiems degalams išliktų, tačiau ją planuojma siaurinti - akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangtų apie 4 centais.

Taip pat siūloma padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio - nuo 310 Eur iki 380 Eur. Pasak finansų ministro, gaunantys minimalią algą gyventojų pajamų mokesčio nebemokės.

Dabar taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus siūloma atsisakyti, jį paskeistų tiesiogiai mokamos išmokos už vaikus - už pirmą ir antrą vaiką būtų mokama po 30 eurų per mėnesį, o už trečią ir daugiau vaikų - po 75 eurus. Vyriausybė akcentuoja, kad socialinės rizikos šeimos išmokas gautų maisto produktais, talonais, paslaugomis ir pan.

Ketinama įvesti ir 100 Eur neapmokestinamų pajamų dydį „Sodros" įmokoms gaunantiems MMA, ir atitinkamai mažesnį dydį uždirbantiems iki 480 Eur.

Tikintis užsienio investicijų pritraukimo, žadama įvesti 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros" įmokų „lubas". Siekiant, kad mažėtų šešėlis ir didėtų socialinės garantijos, ketinama nustatyti MMA dydžio „grindis" darbdavio mokamoms „Sodros" įmokoms.

Mokesčių reforma numato, kad nebelieka individualios veiklos apmokestinimo pagal rūšis. Mokesčių dydis priklausytų nuo pajamų. Iki 10 000 Eur per metus būtų apmokestinamos 5% GPM tarifu. Pelnui pasiekus 30 000 Eur, mokestis būtų 15%.

V. Šapokos teigimu, atsižvelgiant į realybę ir kai kurias verslo rūšis identifikuojant kaip rizikingas šešėlio prasme, siūloma atsisakyti statybos ir autoremonto verslo liudijimo veiklų.

Verslo liudijimo mokesčio dydis paliekamas nuspręsti savivaldybėms. „Savivaldybės turės visiškai laisvas rankas ir galės nustatyti kad ir vieno euro verslo liudijimo mokestį", - sakė finansų ministras.

Planuojama įvesti progresinį gyventojų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimą. Iki 220 tūkst. Eur bendros vertės NT būtų taikomas nulinis tarifas, 220-300 000 Eur - 0,5%, 300-500 000 Eur - 1%, daugiau nei 500 000 Eur - 2%.

Planuojama nustatyti pelno mokesčio atostogas verslo pradžioje (kai metinė apyvarta iki 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius - iki 10. Pirmą kartą pradedantiems savo verslą siūlomos ir įmokų „Sodrai" atostogos.

Taip pat siūloma naikinti socialinėms įmonėms taikomą nulinį pelno tarifą,  viešbučiams - atsisakyti 9% lengvatos.

Paskelbusi mokesčių reformos gaires, finansų ministerija kviečia iki liepos 1 d. teikti savo siūlymus, nuomones bei idėjas. Plačiau apie mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimą galima sužinoti finansų ministerijos puslapyje. Seimas mokesčių sistemos pakeitimus turėtų svarstyti rudens sesijoje, dėl jų turėtų balsuojama kartu su 2018 m. biudžeto projektu.

MŪ, Finmin inf.