Vilnius, sausio 23 d. Didžiausią žemės ūkio bendrovių mokesčių naštos dalį sudaro įmokos valstybiniam ir sveikatos draudimui, antroje vietoje - gyventojų pajamų mokesčiai ir mokesčiai, susiję su žeme. Tokiu būdu bendrovės atiduoda valstybei daugiau negu pusę gaunamos europinės paramos lėšų. Bendrovės, pripratusios prie tokios politikos, mano, kad mokesčių našta visiems, užsiimantiems ta pačia veikla ir gaunantiems pajamų iš tos pačios veiklos, turi būti vienoda.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos skaičiavimai apie „mokesčių naštą" žemės ūkio bendrovėse ir kitose žemės ūkio įmonėse atlikti pagal 2010 m. oficialiosios statistikos žemės ūkio metinės ataskaitos formose 258 bendrovių pateiktus duomenis (2011 m. duomenys bus paskelbti tik šį pavasarį).

Žemės ūkio bendrovių įmokos valstybiniam ir sveikatos draudimui, skaičiuojant 1 ha naudojamos žemės, 2010 m. sudarė 181 Lt, gyventojų pajamų mokesčiai - 62 Lt.

Mokesčiai, susiję su žeme, susideda iš dviejų dalių. Pirmoji - tai žemės mokestis už nuosavybės teise turimą žemę. Pagal iki šiol galiojusią tvarką, už 1 ha bendrovės vidutiniškai mokėjo po 26,79 Lt (pagal naują tvarką savivaldybės turi teisę šį mokestį didinti, bet ne daugiau kaip iki 100 Lt./ha). Kita dalis mokesčių, susijusių su žeme, yra gyventojų pajamų mokestis - 15 proc. dydžio nuo žemės savininkams sumokėto nuomos mokesčio. Vidutiniškai bendrovės už 1 ha 2010 metais mokėjo po 186 Lt, iš kurių jos privalėjo po 27,90 Lt pervesti savivaldybei.

Be to, bendrovės, skirtingai negu kiti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, dar turi mokėti 5 proc. dydžio mokestį nuo apmokestinamojo pelno. Kadangi 2010 m. daugelis jo neturėjo arba turėjo nedaug, tai skaičiuojant vidutiniškai 1 ha, susidarė tik apie 5 Lt.
Pasak skaičiavimus atlikusio Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio, tiek pelno, tiek ir kitų mokesčių (gan sudėtingų dėl smulkmenų, nedaug turinčių įtakos jų dydžiams ir biudžetams, tikslaus fiksavimo, t. y. apskaitos) apskaičiavimo, tvarkų laikymosi bendrovės patiria ne mažiau kaip po 30 Lt/ha išlaidų. Bet tai išlaidos, kurių didžioji dalis (kaip atlyginimas) lieka kaime, todėl prie mokesčių naštos gali būti nepriskirtinos. Prie mokesčių naštos nepriskirta ir pridėtosios vertės ataskaita. Dabar oficialiosios statistikos ŽŪ formose tai neparodoma. Nėra duomenų ir apie dar kelis smulkesnius mokesčius (taršos, pakuočių ir kt.).

„Sudėjus minėtus 5 mokesčius, 1 ha jau ir taip susidaro daugiau kaip po 300 Lt išlaidų. Tai sudaro daugiau kaip 50 proc. paramos, kurią bendrovės gavo iš Europos Sąjungos ir šalies biudžeto (papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų) pajamoms palaikyti. Negražiai išeina. Viena ranka kartą per metus duoda, bet prieš tai kita ranka tyliai kas mėnesį dalį pasiima. Prie to bendrovės jau priprato. Kitas, rimtesnis klausimas - ar mokesčių našta užsiimantiems ta pačia veikla, gaunantiems pajamas iš tos pačios veiklos visiems vienoda? Manau, kad ne. Europos Sąjunga jau yra dviejų greičių Europa, o Lietuvoje - dar ir dviejų greičių mokesčių mokėtojai", - pastebi J. Kraujelis.

LŽŪBA nepritarė Seime svarstomam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui ir pasiūlė minėtą projektą tobulinti.

LŽŪBA, MŪ inf.