Vilnius. Šią savaitę Seimo komitetuose vyko bent kelių klausimų, kurie svarbūs ir žemdirbiams, svarstymai: dėl „Sodros“ įmokų, dėl dyzelino akcizo, taip pat dėl aplinkos taršos, dėl pluoštinių kanapių auginimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį nepritarė, kad dalis gyventojų – ūkininkai, individualių įmonių savininkai mokėtų daugiau įmokų „Sodrai“.
Vyriausybė jiems siūlo nustatyti tokias pat „Sodros“ įmokų „lubas“, kaip ir samdomą darbą dirbantiems asmenims – 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Dabar savarankiškai dirbantiems asmenims socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės negu 43 VDU.
Už Vyriausybės siūlymą balsavo du komiteto nariai iš opozicijos, prieš buvo šeši valdantieji. Šią komiteto išvadą dar svarstys Seimas.
BFK pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas pabrėžė, kad „bendras individualios veiklos apmokestinimas“ yra didesnis negu kitų grupių.
„Individuali veikla dabar apmokestinama žymiai daugiau negu uabai ar visos kitos veiklos. Dabar tuos pačius 35 tūkst. eurų uždirbant individualioje veikloje reikia susimokėti apie 35 proc. įvairių mokesčių, o uabai ar visi kiti moka 27 proc.“, – teigė V. Ąžuolas.
Žemės ūkio ministras socialdarbietis Andrius Palionis tvirtino, kad savarankiškai dirbančių gyventojų pajamų „negalima prilyginti darbo santykiams“.
„Čia yra didelė dalis ūkininkų, kuriuos palies, tai dideles ar net didžiausias pajamas gaunantys“, – aiškino konservatorius Mykolas Majauskas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas komiteto posėdyje sakė, kad pataisos dėl „lubų“ aktualios beveik 870 asmenų, o joms pritarus „Sodros“ biudžetas papildomai gautų apie 5 mln. eurų.
Pataisos paliestų dalį asmenų, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, verčiasi kūrybine, atlikėjo ar sporto individualia veikla, yra ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir kai kuriuos kitus asmenis, kurie verčiasi individualia veikla, o taip pat individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų narius.
Dyzelino akcizą didins nedaug, bet mažins kuro normas
Seimo BFK taip pat pritarė Kaimo reikalų komiteto (KRK) siūlymui palikti didesnę lengvatą žemdirbių dyzelinui, nors Prezidentas ir Vyriausybė siūlo ją apkarpyti.
Už KRK siūlymą akcizą didinti vos keturiais eurais – nuo 56 iki 60 eurų už 1 tūkst. litrų – trečiadienį balsavo šeši BFK nariai, prieš vienas, o susilaikė trys.
Pasak žemės ūkio ministro A. Palionio, jeigu Seimas tam pritars, akcizas didės 7,2 proc.
BFK vadovas V. Ąžuolas pranešė, kad su Žemės ūkio ministerija jau sutarta 15 proc. sumažinti žemdirbiams skirto pigesnio dyzelino normas. „Tai labai didelę įtaką turės“, – teigė V. Ąžuolas. Jis tikino, kad sumažinus normą labiausiai nukentės smulkieji ūkininkai.
Prezidento Gitano Nausėdos siūlymo akcizą didinti 90 eurų iki 146 eurų ir Vyriausybės siūlymo jį didinti 25 eurais (44,6 proc.) iki 81 euro, dėl ko litro dyzelino kaina padidėtų maždaug 3 centais, komitetas net nesvarstė.
Premjeras: sprendimai dėl mokesčių žemdirbiams – subalansuoti
Žemdirbiams piktinantis dėl valdžios planuojamo mokesčių didinimo ir pradėjus „Žaliųjų kryžių“ protesto akciją, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad ūkininkai yra girdimi, o Vyriausybė priima subalansuotus sprendimus.
„Kalbant apie „Sodros“ mokesčio tarifo pakeitimą, tai paliečia apie kelis šimtus asmenų, galima vadinti žemės ūkio oligarchais, kur tikrai gali tuos mokesčius mokėti, o nepaliečia vidutinio ir smulkaus verslo. Dėl dyzelino, priėmėm subalansuotą sprendimą, nėra drastiškų sprendimų, kur buvo siūloma visiškai lengvatų atsisakyti“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, žemės ūkio sektoriaus „vargai yra matomi, todėl jiems skiriamos kompensacijos“.
„Ieškoma būdų ir finansuoti dėl sausros, lietingų laikotarpių patiriamą tam tikrą žalą. Girdime juos, norime sprendimų, kurie neapsunkintų šitos naštos, o protestuotojai turi teisę protestą išreikšti“, – sakė premjeras.
Tuo tarpu finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad ūkininkų išsakoma kritika yra perdėta, nes ilgą laiką jiems galioja nemažai mokestinių lengvatų, tačiau visi sektoriai turi vienodai prisidėti prie valstybės gerovės.
„Valstybės kontrolė yra ne kartą pasisakiusi dėl jų (lengvatų) siaurinimo. Vyriausybė palaipsniui tas lengvatas siaurina ir aš manau, kad tai yra civilizuotas kelias, dėl to, kad visi sektoriai turi solidarizuotis vienodai ir prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo“, – žurnalistams sakė V. Šapoka.
Siekdami atkreipti dėmesį į biurokratinę naštą, didėjančius mokesčius, Lietuvos žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje, ūkininkai praėjusią savaitę pradėjo „Žaliųjų kryžių“ akciją, kurios metu prie kelių, laukuose stato žalius kryžius.
Jeigu dabartinė akcija neatkreips valdžios dėmesio, lapkričio pabaigoje ketinama protestuoti į gatves išvažiuojant su žemės ūkio technika, sostinėje renkantis prie valdžios institucijų.
MŪ, BNS inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)