Kaunas. Kokios galimybės pakeisti paramos perskirstymą ir kompensuoti pajamų praradimus sumažėjus produkcijos supirkimo kainoms? Kaip ir kiek bus kompensuojama žemės ūkio subjektams už perkamą naują žemės ūkio techniką?

Šie klausimai šiandien jaudina kiekvieną žemdirbį bet kuriame šalies kampelyje. Tradicinis Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos posėdis rugsėjo 2-ąją prasidėjo netradiciškai - nuo žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės atsakymų. Anot posėdžio dalyvių, pusantro mėnesio šias pareigas einanti ministrė egzaminą išlaikė dešimtukui, ypač žinant tai, kad jam pasiruošti teturėjo vieną dieną - klausimai Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) pasiekė praėjusį penktadienį pasibaigus darbo dienai.

Žemės ūkio rūmų tarybos posėdis rugsėjo 2-ąją prasidėjo netradiciškai

„Vyriausybė yra patvirtinusi priemonių planą, tikėjausi, kad jis bus konkretesnis, finansinė dalis jame labai nedidelė, jokių konkrečių kompensacijų plane nenumatyta. Ministerija kreipėsi į Vyriausybę dėl PVM peržiūrėjimo ir kompensacijų iš valstybės biudžeto dėl pajamų praradimo, bet šių siūlymų plane neliko. Viena, ką mes galime - tai anksčiau pradėti mokėti tiesiogines išmokas. Šiuo metu jau esame kreipęsi į Seimą, kad leistų perkelti lėšas iš 2015 m. ir pradėti jas mokėti dar šiemet", ‑ kalbėjo ministrė V. Baltraitienė, atsakydama į klausimą, kokios galimybės sumažėjus pieno, galvijų, grūdų, rapsų, daržovių ir vaisių supirkimo kainoms pajamų praradimą kompensuoti pakeitus paramos perskirstymą.

Anot ministrės, prioritetas bus teikiamas pieno sektoriui, kuriam teks 67 mln. litų, antri pagal svarbą - gyvulių augintojai. Tačiau, pripažįsta V. Baltraitienė, Seimo rudens sesija dar neprasidėjo ir neaišku, koks bus sprendimas. Jei jis bus teigiamas, tiesiogines išmokas žemdirbiams mokėti ketinama pradėti spalį.

„Be to, rugsėjo 5-ąją Briuselyje vyks neeilinė Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba, kurios pagrindinis klausimas - kompensacijos dėl Rusijos embargo patirtų nuostolių ES žemės ūkio produkcijos gamintojams. Jei kompensacijos bus pasiūlytos kaip sodininkams ir daržininkams, t. y. mokėti už tą produkcijos dalį, kuri buvo išmesta ar atiduota labdarai, ‑ Lietuva nesutiks su tokiu siūlymu. Turi būti kompensuojami nuostoliai, kuriuos sektorius patyrė dėl kainų kritimo", ‑ pabrėžė žemės ūkio ministrė.

Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė priminė, kad iš EK jau gautos oficialios pastabos dėl Kaimo plėtros programos projektų 2014‑2020 m. Pastabų nei daug, nei mažai - 51 lapas, kol kas jos studijuojamos ir derinamos, nes susijusios ne su viena priemone. Todėl dar neįmanoma tiksliai atsakyti į klausimą, kaip ir kiek naujuoju finansiniu laikotarpiu bus kompensuojama žemės ūkio subjektams už perkamą naują žemės ūkio techniką.

Pasak Kaimo plėtros departamento direktorės Vilmos Daugalienės, kalbėti apie konkrečius paramos skaičius dar anksti - kol kas nagrinėjamos iš EK gautos oficialios pastabos dėl Kaimo plėtros programos projektų 2014‑2020 m.

„Pagal reglamentinę nuostatą, maksimalus paramos intensyvumas pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas" gali siekti 50 proc. Tačiau jauniesiems ūkininkams, o taip tiems, kurie ūkininkauja mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, taikomos išimtys - jiems intensyvumas gali būti padidintas 10 proc. Jauniesiems ūkininkams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, finansavimo intensyvumas gali siekti 70 proc. Be to, intensyvumas gali būti didinamas kolektyvinėms investicijoms.

Kalbant konkrečiai apie techniką, jei investicijos nekolektyvinės, programos projekte numatyta, kad gyvulininkystės, daržininkystės ir sodininkystės sektoriuose intensyvumas sudarys 50 proc., o augalininkystei ir paslaugoms - 40 proc.", ‑ sakė V. Daugalienė.

Nors ir sulaukė kritikos bei spaudimo, V. Baltraitienė prisipažino savo nuostatų dėl smulkaus ir vidutinio ūkio rėmimo ir plėtros nekeičianti.

„Aš pasisakau už smulkųjį ir vidutinį ūkį. Visose valstybėse prioritetas skiriamas smulkiesiems ūkiams. Valstybė yra stipri ir sukuria didesnę pridėtinę vertę tuomet, kai smulkūs ūkiai vyrauja gyvulininkystės sektoriuje. Lietuvoje dideliuose žemės plotuose javus auginantys žemdirbiai prikulia daug, parduoda žaliavą, generuoja didžiulius pinigus. Tačiau jie neperdirba žaliavos ir nesukuria darbo vietų ‑ tūkstančius ha dirba 2‑3 žmonės. Tuo tarpu smulkesnieji ūkiai, turėdami mažiau žemės ir auginantys ne tik grūdines kultūras, bet ir gyvulius, susikuria darbo vietas ne tik sau, savo šeimai, bet ir kaimynams. Tai tam tikra socialinė problema. Mes turime išlaikyti smulkųjį ūkį, tik šią sąvoką reikia konkrečiau apibrėžti", ‑ tvirtino ministrė.

Be to, V. Baltraitienė siūlo sudaryti tokias sąlygas, kad smulkiesiems ir stambiesiems nereikėtų konkuruoti dėl ES paramos lėšų atskiriant jų dalį. „Jei paraiškas suplaksime į vieną vietą, smulkieji vargu ar paramą gaus"‑ ji neslepia abejonių.

„Jūs turėtumėte siūlyti variantus, kas yra aktyvus ūkininkas, ‑ pateiktą klausimą ministrė nukreipė patiems žemdirbiams. ‑ Ar tai tas, kuris kažką augina ir kuria pridėtinę vertę, ar į šią sąvoką patenka ir tas, kuris turi pievų ir jas šienauja pora kartų? Klausimas vis dar diskutuotinas. Pagal ES reglamentus ir direktyvas, aktyvaus ūkininko apibrėžimas privalo būti vienodas visose valstybėse narėse."

Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriausRimanto Krasuckio nuomone, ar ūkininkas tikras, ar sofos, leistų spręsti privalomas pajamų ir mokesčių deklaravimas teikiantiems paraiškas paramai gauti

„Pradėjome konsultacijas su Finansų ministerija ir Mokesčių inspekcija dėl privalomo deklaravimo pajamų ir mokesčių tiems, kurie teikia paraiškas paramai gauti. Jei tam būtų pritarta, klausimas išsispręstų, pajamos iš žemės ūkio veiklos - patikimiausias katalizatorius (nesvarbu, ar tai tikrasis ar sofos ūkininkas). Taip būtų ateityje, o 2015 m. bus vykdoma šienavimo kontrolė pievose ir ganyklos", ‑ sakė Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriusRimantas Krasuckis.

Žemdirbių savivaldai ministrė palinkėjo būti vieningesnei

Uždavę klausimą, koks požiūris į žemdirbių savivaldą, ŽŪR tarybos nariai tikriausiai pasigailėjo, nes iš ministrės gavo pylos. „Kol Jūsų savivalda tokia, nematau perspektyvos. Pirmiausia reikia būti stipriems viduje. Galima išsibarti, pasiginčyti, išsigryninti nuomones ir pozicijas tarpusavyje, o į viešumą reikėtų išeiti su vieninga nuomone", - sakė ministrė. Žemdirbiškai savivaldai ji palinkėjo imti pavyzdį iš Lietuvos savivaldybių asociacijos.

MŪ inf.