Kaunas. Sankcijas, taikomas už europinės paramos naudojimo taisyklių pažeidimus, keis prevencinės priemonės. Baudos liks kaip kraštutinė priemonė, informavo Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas.

Pritaikiusi žemdirbiams sankcijas, Lietuva 2018 m. į ES biudžetą grąžino apie 3 mln. eurų tiesioginių išmokų. Perėjus prie prevencijos politikos, mažiau lėšų būtų grąžinama Briuseliui.

Daugiausia sankcijų skiriama už vėlavimą teikiant deklaracijas. 2017 m. deklaracijas vėlavo pateikti 2200, 2018 m. – 2300 asmenų.

Kitos dažnos sankcijų taikymo priežastys – neteisingai nurodytas (didesnis) deklaruojamas plotas, nesilaikymas reikalavimo šienauti pievas, dvigubas deklaravimas, šlapynių deklaravimas ten, kur jų nėra ir kt.

Trečia pažeidimų grupė – kompleksinės paramos reikalavimų nesilaikymas, t. y. gyvulių registravimo bei ženklinimo tvarkos pažeidimai, gyvūnų gerovės reikalavimų nepaisymas, azoto kiekio viršijimas ir kt.

Pasak NMA vadovo, nulinį sankcijų taikymo tiesioginėms išmokoms lygį vargu ar pavyks pasiekti, kadangi nesąžiningumo pasitaiko. Kaip pavyzdį jis pateikė įmonę, kuri deklaravo 500 ha 20-yje skirtingų savivaldybių, pasinaudodama „vėlavimo“ galimybe.

Sankcijų taikymo klausimus aptarė ŽŪR Taryba

„Situacija keisis nuo 2021 metų, kai pereisime nuo kontrolės prie prevencijos. Iki to laiko jau funkcionuos stebėsenos sistema. Kiekvieno ūkio deklaruojami plotai bus matomi nuotoliniu būdu, o kartu ir neatitikimai. Ūkininkas bus apie tai įspėjamas, jam nurodoma ištaisyti klaidas, neatitikimus. Ūkininkas ir pats galės stebėti situaciją mobiliajame įrenginyje. Tikimės, kad taip pavyks sumažinti sankcijų taikymą“, – sakė E. Bėrontas.

„Šiuo metu NMA vykdo stebėsenos sistemos bandymus. Kai ji funkcionuos, neliks ginčų, ar pieva nušienauta ar ne, nes viskas bus stebima tiesiogiai. Stebėjimo tikslas – kad ūkininkas pats viską matytų ir laiku taisytų klaidas“, – pridūrė E. Bėrontas.

Perėjimas nuo sankcijų prie prevencijos aktualesnis tiesioginių, o ne kaimo plėtros paramos lėšų atveju, kadangi tik tiesioginių išmokų „sankcionuotos“ lėšos grįžta į ES biudžetą, o kaimo plėtros „sankcionuoti“ pinigai lieka Lietuvoje, jie panaudojami kitiems šaukimams.

Įgyvendinant kaimo plėtros priemones dažniausi pažeidimai, kuriems taikomos sankcijos, susiję su netinkamomis išlaidomis, neapdraustu turtu, netinkamais pirkimais, vėlavimu teikti mokėjimo prašymus ir kt.

Keičiant pirkimų tvarką, paprastinant mažos vertės pirkimus beveik nebelieka sankcijų taikymo tikimybės. Svarstoma galimybė mažinti reikalavimus drausti įsigyjamą turtą, galbūt paliekant prievolę drausti tik tą turtą, kuris turi būti registruojamas.

MŪ inf.