Vilnius. 2020 metų biudžete mažėjant asignavimams žemės ūkiui, ministras Andrius Palionis sako, kad kitąmet bus sunku finansuoti Kaimo plėtros programos (KPP) priemones.

„Šių metų finansavimas buvo sumažintas kardinaliai, bet buvo žadėta, kad 2020 metams bus atstatyta ir kompensuota. Bet atstatyta yra, o kompensuota – ne. Ministerijai yra iššūkis kitų metų KPP priemonių vykdymas – šiemet naudojome 100 proc. europines lėšas, nes nebuvo skirta dalis pinigų iš biudžeto, kitais metais turėsime nuolat naudoti biudžeto lėšas, nes turime atstatyti santykį biudžeto ir europinių pinigų naudojimo“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete teigė žemės ūkio ministras.  

Pasak jo, ES lėšos 2020 metais mažėja 4,8 proc., arba 36 mln. eurų, o bendri asignavimai žemės ūkiui – 0,6 proc. Visam sektoriui numatyta beveik 1 mlrd. eurų, iš jų 74 proc. – ES fondų lėšos.   

„Per pastaruosius trejus metus žemės ūkio valdomoms sritims bendras finansavimas pastoviai mažėja. Iššūkių turime daug, o pinigų nėra“, – kalbėjo ministras. A. Palionio teigimu, kitų metų biudžete nenumatyta 7,3 mln. eurų kompensacija ūkininkams už šalnų padarinius. Taip pat trūksta 0,6 mln. eurų norint išlaikyti ekologiškų produktų tiekimo darželiams programą. Be to, melioracijai nenumatyta reikalinga 33 mln. eurų suma.

Ministrui pritarė ir Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų bei socialinių partnerių atstovai. Vienos jų – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) - vadovas Darius Remeika įspėjo, kad padėtis ne šiaip sudėtinga: dėl to, kad darbo užmokesčiui jau dabar trūksta 1,5 mln. eurų, iš tarnybos išeina darbuotojai. O VMVT deleguotų užduočių nevykdymas gali būti kritinis visai valstybei.

„Darbo užmokesčiui iki metų pabaigos turėsime apie 1,5 mln. eurų trūkumą (...). Žmonės išeina. Patys kompetentingiausi...“, – teigė D. Remeika.

VMVT direktorius Darius Remeika atkreipė dėmesį, kad jo vadovaujamai įstaigai jau dabar trūksta lėšų atlyginimams, tad kitų metų biudžeto mažinimas būtų pražūtingas

D. Remeikos teigimu, mažais atlyginimais ypač nepatenkinti pasienio postų veterinarijos gydytojai, reikia didinti algas ir skerdyklose dirbantiems gydytojams. „Gavome peticijų iš pasienyje dirbančių veterinarijos gydytojų, jie vykdo tranzito ir importo kontrolę. Jeigu sustos, gal kitaip jau žiūrės“, – apie galimybę, kad gali vėl atsirasti eilės prie sienų, kalbėjo VMVT vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad sudėtinga situacija ir skerdyklose, kur dirba vyresnio amžiaus veterinarijos gydytojai ir kol kas tenkinasi 500-600 eurų atlygiu, tačiau jiems traukiantis, su tokiu atlyginimu naujų žmonių sudominti neįmanoma.

Į tokias žinias aštriai reagavo parlamentaras Algimantas Salamakinas, teigdamas, kad taip elgtis negalima ir, jei jau valstybė negeba užtikrinti tokių institucijų veiklos, jei išeina žmonės, galbūt verta siūlyti balsuoti ir apskritai atmesti biudžeto projektą.

Į problemines sritis atkreipė dėmesį ir žemdirbių atstovai, primindami, kad kai kuriuos klausimus būtina spręsti iš esmės, o ne metai iš metų juos nustumiant arba skiriant tik menką dalį lėšų.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas ragino baigti kaimo niokojimą ir pradėti kalbėti apie protingas sumas, o ne „kosmetines“. „Ką daro namo savininkas, jei mato, kad skyla siena ir vienas pamatas įdumba? Protingas savininkas atkas, padarys viską deramai ir bus tikras, kad namas negrius. Kvailas bandys pašpakliuoti ir tikėsis, kad viskas bus gerai.

Tikėtis, kad viskas bus gerai – kvaila strategija. Siūlyčiau kalbėti apie protingas sumas, o ne apie kvailas. Jeigu melioracijai papildomai skirsite tik 20 mln. eurų – užtikrinsite tik žolės šienavimą ir dugno pavalymą. Griūnančių įrenginių rekonstrukcijai ir remontui reikia dar bent 35 mln. eurų.  Per metus minimaliai reikia iš viso 65 mln. eurų. Tokia suma per metus skiriama vieno kelio remontui, o čia mes kalbame apie visos Lietuvos melioraciją“, - emocingai kalbėjo A. Macijauskas, teigdamas, kad priešingu atveju kasmet turėsime skirti vis daugiau, o galiausiai „po dešimties metų galėsime nieko nebeskirti, nes sistema nebeveiks“.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas ragino klausimus spręsti iš esmės

Tiek jis, tiek kitų žemdirbių organizacijų atstovai ragino atsižvelgti į tai, kad kaimas jau antri metai iš eilės išgyvena sunkmetį dėl klimato nepalankių sąlygų. Be to, niekas nekalba apie tai, kaip reikės išspręsti, pavyzdžiui, ekologinių ūkių išmokų klausimą.

„2010 metais, kai buvo karpomos pensijos, mažinimi atlyginimai mokytojams ir gydytojams, ministerijų darbuotojams, tais metais buvo skiriama daugiau kaip 100 mln. eurų. Ar šiandien krizė, karas, kad reikia mažinti ir skirti tokias ašaras? Mūsų ūkiai užsidarinėja, masiškai karvės išvežamos į Lenkiją, kai ūkininkai nebeturi už ką susimokėti mokesčių, nebegali grąžinti paskolų ir bankrutuoja. Kas šiandien yra? Kas atsitiko, kad mes visiškai nusisukome nuo kaimo ir nebenorime skirti pinigų, kad žmonės galėtų pragyventi?“ – apie nacionalinę paramą kalbėjo ir retoriškai klausė A. Macijauskas.

Jis priminė, kad nors visi žiūri, kaip gyvena didieji žemvaldžiai, jie, vis dėlto, turi rezervą. O siūlomos priemonės arba finansavimo stoka visų pirma bus pražūtingi pačiam mažiausiam ūkiui.

Seimo Kaimo reikalų komitetas trečiadienį pradėjo 2020 metų biudžeto projekto svarstymą

Sutikdamas, kad situaciją nėra lengva, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas teigė, kad KRK svarstomos sumos nėra tos, kurios padėtų išspręsti tam tikras problemas, tačiau „jos bent jau stabilizuos esamą padėtį“.

„Būtų labai gerai, kad tas sumas, dėl kurių balsavome, Seimas patvirtintų ir jos biudžete būtų. Tai ir yra mūsų siekis“, - sakė A. Stančikas.

Prie 2020 metų biudžeto projekto KRK grįš kitame posėdyje, kuomet bus svarstomi ir galimi finansavimo šaltiniai. Vakar Seimui priėmus svarstyti 2020 m. biudžeto projektą, dabar vyksta darbas parlamentiniuose Komitetuose, pirmas svarstymas plenariniame posėdyje planuojamas lapkričio 21 d., antras - gruodžio 5 d. Balsuoti Seimas turėtų gruodžio 10 dieną. Visą biudžeto projektą galima rasti čia.

MŪ, BNS inf.