Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiume kalbėta apie santykius su Žemės ūkio rūmais, melioracijos ateitį, paramą nenašių žemių ūkiams.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) pasigenda Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pozicijos dėl prekinių ūkių ir reakcijos į keliamą ažiotažą dėl didelių žemėvaldų koncentracijos. LŽŪBA prezidiumo posėdyje, kuriame dalyvavo ir ŽŪR vadovai, mėginta įvardyti pragmatiško ir abipusiai naudingo bendravimo nišas, bet netruko ir emocijų.

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus kalbėjo apie galimybes derinti įvairių ūkių interesus, sprendimų paieškas diskusijose, nuomonių argumentavimo būtinybę. Vertindamas pastarųjų metų ŽŪR ir kai kurių žemdirbių organizacijų santykius, A. Svitojus apgailestavo, kad „per daug leista reikštis ambicijoms. Skirtingų organizacijų interesai neturėtų peraugti į antagonizmą“.

Kaip žinia, kelios žemdirbių organizacijos (tarp jų ir LŽŪBA), pasigedusios aktyvios ir jų interesus atitinkančios ŽŪR veiklos, įkūrė Žemės ūkio ir maisto tarybą. ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pavadino šį žingsnį „klystkeliu, kuris veda į niekur“.

Pasak LŽŪBA prezidento Petro Puskunigio, Žemės ūkio ir maisto taryba įsteigta anaiptol ne tam, kad skaldytų ŽŪR veiklą, o siekiant aktyvesnės veiklos ir geresnio interesų atstovavimo. Artimiausiu metu planuojama Žemės ūkio ir maisto tarybą įregistruoti oficialiai.

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis kritikavo ligšiolinės ŽŪR vadovybės veiklą atstovaujant žemdirbių interesams tarptautinėje arenoje. „Rūmai važiuoja į Briuselį, bet su mumis nesitaria. Pasisako dėl išmokų unifikavimo, nors nebuvo derinta. Pasirašo Vyšegrado dokumentus, mes apie tai nieko nežinome“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Anot LŽŪBA prezidiumo nario Džiugo Grigaliūno, visi ŽŪR nariai turi būti informuojami apie ruošiamus svarstyti klausimus, pasiūlymus, o visų pirma apie paramos reikalus, nes jie aktualūs visiems. ŽŪR laikysena visais svarbiais klausimais žemdirbiams turi būti žinoma.

Paklaustas, nuo ko prasidės permainos Žemės ūkio rūmuose, ar bus keičiamas ŽŪR įstatymas, A. Svitojus kalbėjo, kad pirmiausia bus vertinama struktūra ir tobulinamas atstovavimas.

ŽŪR vadovams buvo užduota ir daugiau klausimų, tačiau LŽŪBA prezidiumas atsakymų į juos tąkart neišgirdo. Atsakymai į šiuos klausimus būtų aktualūs ir kitoms žemdirbių savivaldos organizacijoms.

Kada bus parengtas naujos redakcijos Žemės ūkio rūmų įstatymas? Gal vertėtų jį pripažinti negaliojančiu, o ŽŪR turėtų dirbti pagal Asociacijų įstatymą?

Žemės ūkio rūmai yra skėtinė organizacija, vienijanti asociacijas (sąjungas). Kokiu pagrindu ŽŪR imasi tiesiogiai atstovauti žemdirbiams ir jų vardu reikšti nuomones?

Abejonių kelia kai kurių ŽŪR organizacijų veiklos legitimumas. Pavyzdžiui, nuo Šakių rajono į Žemės ūkio rūmus yra deleguotas Sigitas Dimaitis (ŽŪR direktorius), nors apie Šakių rajono žemdirbių organizacijos veiklą Šakiuose visai negirdėti.

Kokiais kriterijais vadovaujantis nustatyti milžiniški Žemės ūkio rūmų pirmininko, direktoriaus, vicepirmininkų atlyginimai?

Ar ŽŪR vadovai dalyvauja ir ES projektų veikloje ir papildomai gauna už tai atlyginimus?

Kiek lėšų ŽŪR išleidžia patalpų nuomai ir transportui, kelionėms į darbą, jei gyvena Vilniuje?

Melioracijos ūkio ateitis

LŽŪBA prezidiumo nariams pristatyti melioracijos ūkio pertvarkos modeliai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė pasakojo, jog ruošiant juos remtasi Vokietijos, Lenkijos ir Estijos patirtimi.

Modeliai skiriasi pagal tai, kokią dalį turto numatoma perduoti žemės savininkams, t. y. drenažo griovius su priklausiniais, ar ir vasaros polderius? Kas prižiūrės griovius, sureguliuotus upelius? Koks turtas atiteks žemdirbiams, melioracijos įrenginių naudotojų bendrijoms, o koks savivaldybėms, valstybei? Galiausiai, iš kokių lėšų bus finansuojami melioracijos darbai: savivaldybių nustatytų rinkliavų, mokesčių, valstybės biudžeto?

Anot LŽŪBA generalinio direktoriaus J. Sviderskio, nė viename iš modelių neatsižvelgta į asociacijos pasiūlymus. LŽŪBA siūlė, kad melioracijos magistralinių griovių ir pralaidų tvarkymo darbai būtų finansuojami perskirstant žemės mokesčio lėšas. Mokesčio dydį (priklausomai nuo našumo balo) ir darbų eiliškumą nustatytų patys rajonų žemdirbiai. Valstybė skirtų nuo 30 iki 50 proc. būtinų lėšų.

Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas teigė, kad nepaisant to, kuriam modeliui būtų pritarta, sureguliuoti upeliai liks valstybei. Jis informavo, kad probleminiai sureguliuotų upelių klausimai išsispręs susitarus su Aplinkos ministerija dėl dvigubo dviejų ministerijų reglamentavimo panaikinimo ir bendros duomenų bazės sukūrimo.

Nenašių žemių ūkių rėmimas

Lietuvos nenašių žemių naudotojų asociacija (LNŽNA), svarstanti jungtis prie Žemės ūkio ir maisto tarybos, posėdyje pristatė savo reikalavimus dėl išmokų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Anot asociacijos valdybos nario Žydrūno Nevulio, siūloma nustatyti tris nederlingų žemių kategorijas: iki 32 našumo balų – didelio nepalankumo, 32–34 balų – vidutinio nepalankumo, 34–36 balų – mažo nepalankumo.

LNŽNA taip pat siūlo nemokėti pereinamojo laikotarpio išmokų, kai žemės našumo balas viršija 90 pro. šalies vidurkio.

Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Palionis atkreipė dėmesį, kad paramos lėšų suma yra ribota, todėl kalbant apie paramos didinimą, reikia suvokti, kad kažkam jos teks mažiau.

M. Palionis pasidalijo planais trumpinti pereinamąjį laikotarpį, mokant išmokas tik už šiemet deklaruotas nenašias žemes. Jis užsiminė ir apie kitas paramos formas, iš kurių viena – galimybė vėl taikyti „ražienų schemą“.

MŪ inf.