Vilnius/Briuselis. Europos Parlamento Peticijų komitetas šiandien svarstoma Lietuvos žemdirbių peticija „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų“. Į svarstymą pakviesti dalyvauti Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai.

Peticiją, kurią 2018-ųjų pradžioje inicijavo Lietuvos žemės ūkio taryba, pasirašė 52 359 Lietuvos piliečiai. Nors Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje teigiama, kad Sąjunga sukurta ir yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pan., Lietuvos žemdirbiai nesijaučia esantys visateisiai ES žemdirbių visuomenės nariais.

Lietuvos žemdirbių gaunamos išmokos yra mažiausios ES - 176 Eur/ha, o ES vidurkis yra 260 Eur/ha, todėl jie yra priversti konkuruoti nesąžiningomis sąlygomis bendroje ES rinkoje.

„Lietuvos žemdirbių pastangos prisidedant prie klimato kaitos mažinimo ir aplinkosaugos išsaugojimo laikomos daugiau kaip 30 proc. pigesnės nei likusioje ES, nors mūsų ūkininkai lygiai tiek pat, kaip ir kitų šalių ūkininkai, prisideda prie aukštų ES aplinkosauginių, maisto saugos, gyvūnų gerovės standartų, klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo. Europos Komisijos pasiūlymai dėl BŽŪP naujajam finansiniam laikotarpiui suponuoja, kad net ateityje lietuviai gali tikėtis tik 90 proc. ES ūkininkų teisių, nes pasiūlyme pateikta tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos formule siūloma šiek tiek sumažinti atotrūkį tik tarp esamų ir 90, o ne 100 proc. ES vidurkio“, rašoma Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime.

Anot pranešimo, ES institucijos primygtinai bando įtikinti mūsų žemdirbius, jog jų situacija užfiksuota Stojimo į Bendriją sutartyje. Tačiau Sutarties nuostatų interpretavimas kelia teisėtų klausimų.

„Pakliuvome į naują biurokratinę mašiną, kuri sugebėjo apversti aukštyn kojomis net Stojimo į Bendriją aktą. Nors Stojimo akte visų valstybių vadovai geranoriškai pritarė šimtaprocentinei Lietuvos žemdirbių integracijai ir numatė jiems garbingą vietą Europos Sąjungos žemės ūkio ir maisto politikoje, Lietuvos žemdirbiams buvo „suskaičiuotos“ gėdingai mažos tiesioginės išmokos ir jie paversti nuolatiniais teisėtos paramos prašytojais, kas žemina mūsų orumą,“ sako Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Petras Puskunigis.

Lietuvos žemės ūkio taryba įžvelgia manipuliacijų Europos Komisijos argumentuose, neva tik tokių išmokų Lietuvos žemės ūkis tėra vertas, bei tikisi, kad sausio 22 d. posėdyje Peticijų komitetas įsigilins į pateiktus diskriminacijos faktus bei Europos Sąjungos vertybių pažeidimus ir nedelsdamas imsis priemonių padėčiai ištaisyti.

Anot panešimo, padėtis gali būti ištaisyta jeigu:

• Lietuvai 2020 m. skiriamas finansinis paketas užtikrintų realias 196 Eur/ha tiesiogines išmokas;
• žalinimo išmoka už klimatui ir aplinkai naudingas praktikas būtų prilyginta vidutinei ES žalinimo išmokai;
• tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams jau nuo 2021 m. siektų ES vidurkį be jokių pereinamųjų laikotarpių.

MŪ inf.