Vilnius. Lietuva nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti Europos Komisijos prašo 46 mln. eurų, kaimyninė Lenkija - 85 mln. eurų, o iš viso Briuselis visoms bendrijos šalims yra skyręs 125 mln. eurų. Šiandien turėtų paaiškėti, kam ir kiek šios paramos atiteks. Lenkijoje nuostolių patyrė beveik 11 tūkst. ūkininkų, o kiek Lietuvoje - nežinoma.

Kalbėdama penktadienio rytą LRT radijui, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė įvardijo prašomą kompensacijų sumą: „Sumą nurodome. Tai yra 46 mln. eurų (160 mln. litų). Tai yra trumpalaikė priemonė. Trims keturiems mėnesiams".

V. Baltraitienės teigimu, tikimasi gauti bent dalį kompensacijos, nes Briuselis Lietuvą vertina kaip vieną iš labiausiai nukentėjusių nuo Rusijos paskelbtų sankcijų.

„Pagrindinė priemonė dėl ko mes norime diskutuoti ir ko mes prašome yra tai, kad būtų mokamos kompensacijos - būtų skiriami pinigai kompensacijų mokėjimui žemdirbiams, kurių produkcijos supirkimo kainos labai smarkiai krito. Nė vienoje Europos valstybėje nekrito taip smarkiai kaip Lietuvoje. Manome, kad supras mūsų padėtį ir tikrai kažkokį finansavimą gausime", - teigė V. Baltraitienė.

Anot Žemės ūkio ministerijos pranešimo, Lietuvoje išauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Eksportas į Rusiją sudaro 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t bulvių - atitinkamai 9 ir 4,7 proc. „Nepaisydama to, Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia Laikinųjų paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisykles, siekdama nustatyti paramos teikimo tvarką, paramos dydžius ir galimus išimtų iš rinkos produktų panaudojimo būdus", nurodoma ŽŪM pranešime.

Lenkijos žemės ūkio ministerija informavo, kad rugsėjo 4-ąją buvo gauta 10,7 tūkst. ūkininkų paraiškų dėl ES kompensacijų. Lenkų ūkininkų patirti nuostoliai sudaro 85 mln. eurų.

Kompensacijų klausimas šiandien sprendžiamas Briuselyje. Kompensacijomis siekia pasinaudoti visos šalys, nors paramai teskirta 125 mln. eurų. Tačiau tos šalys, kurių eksporto į Rusijos rinką dalis neviršijo 3 proc., pasak Lenkijos žemės ūkio ministro Mareko Savickio, apskritai neturėtų pretenduoti į šią paramą. Jos labiau domisi vidaus rinkos skatinimo priemonėmis, siekdamos padidinti vaisių ir daržovių vartojimą.

Šią savaitę įvykusiame Veimaro trejeto šalių (Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos) susitikime buvo sutarta remti poziciją, kad teisė į kompensacijas turi būti suteikta visiems dėl embargo nukentėjusiems ES šalių ūkininkams, nepriklausomai nuo to, ar jie apsijungę į gamintojų organizacijas ar ne.

Kiek Lietuvoje žemdirbių patyrė nuostolių dėl Rusijos embargo ir kiek kreipėsi su prašymais kompensuoti nuostolius nėra žinoma.  Žemės ūkio ministerijoje portalui manoūkis.lt paaiškino, kad į šį klausimą atsakyti nėra galimybės, nes dar nėra patvirtintos Laikinosios paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisyklės. Minimas taisykles planuojama patvirtinti kitą savaitę.

Kur konkrečiai turi kreiptis Lietuvos žemdirbiai dėl šių kompensacijų? Anot ŽŪM, pareiškėjai, norėdami gauti kompensacijas už vaisių ir daržovių išėmimą iš rinkos, turėtų užpildyti informacinį pranešimą, kurio pavyzdys bus pateiktas minimose taisyklėse. Užpildytą pranešimą  pareiškėjas turės nusiųsti į Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai.

MŪ inf.