Briuselis, sausio 24 d. Lietuva yra viena mažiausiai mėšlu laukus tręšiančių šalių - su mėšlu dirvai atiduodama mažiau kaip pusė fosforo kiekio. Olandija, Danija savo laukus mėšlu tręšia gerokai gausiau - su mėšlu į dirvas patenka apie 75 proc. fosforo kiekio.

Šie Europos statistikos agentūros „Eurostat" duomenys apie mėšlo panaudojimą laukams tręšti skirtingose šalyse ir su mėšlu į dirvą patenkantį fosforo kiekį akivaizdžiai rodo, kad mūsų šalyje nėra būtinybės ratifikuoti Helsinkio konvencijos priedą, numatantį apribojimus su mėšlu į dirvą patenkančiam fosforo kiekiui.

Pagal Helsinkio konvencijos III priedo II dalį „Taršos iš žemės ūkio šaltinių prevencija" leistinas paskleisti mėšlo kiekis apskaičiuojamas vadovaujantis ne tik į dirvožemį patenkančiu azoto, bet ir su fosforo kiekiu. Ratifikavus minėtos konvencijos pakeitimus, maksimali leistina mėšlo norma hektarui būtų gerokai sumažinta.

Ir moksliniu, ir ūkiniu požiūriu akivaizdu, kad drastiškai ir nepagrįstai apribotos mėšlo normos turės neigiamų pasekmių: dirvožemiams truks organinės medžiagos, mažės dirvos akumuliacinis pajėgumas integruoti maistines medžiagas, iškils pavojus dirvožemio biologinei įvairovei, spartės jų erozija ir degradacija.

Neigiamas balansas - Centrinėje ir Rytų Europoje

Statistiniai duomenys rodo, kad aukštas bendrojo fosforo balansas yra Viduržemio jūros salose Maltoje ir Kipre ir Šiaurės Europos šalyse - Norvegijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje. Neigiamas fosforo balansas yra daugelyje Centrinės ir Rytų Europos šalių. Su mėšlu į hektarą patenkantis fosforo kiekis senose ES šalyse narėse yra dvigubai didesnis negu centrinėje ir Rytų Europoje.

Per 2005-2008 m. laikotarpį bendrasis fosforo balansas ES-27 šalyse išliko palyginti stabilus - vidutiniškai apie 2 kg fosforo (P) hektarui. Senosiose ES-15 šalyse bendrasis fosforo balansas šiek tiek sumažėjo - nuo 5 kg/ha 2004-2007 m. periodu iki 3 kg P/ha 2005-2008 m. periodu.

Centrinės ir Rytų Europos šalyse, kurios į ES įstojo 2004 ir 2007 m. (Lenkijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje), bendrojo fosforo balansas buvo daug mažesnis negu ES-15 vidurkis - 2005-2008 m. periodu šiose šalyse fosforo balanso vidurkis buvo lygus nuliui. Lietuvoje fosforo balansas minėtu periodu buvo neigiamas - minus 8, taigi, mūsų dirvoms fosforo gerokai trūksta.

Statistika rodo, kad šalyse, kurių dirvožemiuose yra fosforo perteklius, vis tiek atiduodama daug fosforo (pavyzdžiui, Nyderlanduose, Maltoje). Vis dėlto didelis į žemę įterpiamo fosforo kiekis nebūtinai lemia aukštą jo balansą, nes pastarasis priklauso nuo to, kiek fosforo iš žemės paima augalai. Tarkime, 2005-2008 m. Belgijoje fosforo buvo atiduodama netgi daugiau negu Norvegijoje (atitinkamai 35 kg P/ha ir 26 kg P/ha), tačiau dėl didesnio fosforo pasisavinimo fosforo perteklius Belgijoje (6 kg/ha) yra daugiau negu perpus mažesnis už fosforo perteklių Norvegijoje (15 kg/ha).

Žaliavų ištekliai - riboti

Su mineralinėmis trąšomis ir mėšlu atiduodama daugiau kaip 95 proc. fosforo, o su kompostu, nuotekų dumblu ir pramonės atliekomis patenkantis fosforo kiekis yra palyginti nežymus. Pasirenkant skirtingos rūšies trąšas (mineralines trąšas, mėšlą, kitas organines trąšas), daroma skirtinga įtaka aplinkai, o augalai fosforą iš skirtingų trąšų rūšių pasisavina nevienodai.

Fosforo trąšos gaminamos iš natūralių žaliavų - fosforitų ir apatitų, kurių ištekliai yra riboti. Apskaičiuota, kad ekonominiu požiūriu efektyvios fosforo žaliavos bus išeikvotos per 70-100 metų, o šiuo metu ekonomiškai neefektyvios - per 170-264 metus. Išeikvojimo greitis priklausys nuo fosforo poreikio. Kiti potencialūs trąšų šaltiniai, tokie kaip miesto nuotekos, dažnai kelia riziką žmonių sveikatai ir augalams, ir technologijos, kurios paprastai naudojamos jų nukenksminimui (pavyzdžiui, kompostavimas), mažina jų vertę.

Mažiau gyvulių - mažiau mėšlo

Mėšlo dalis visame trąšų kiekyje 2005-2008 m. Centrinės ir Rytų Europos šalyse buvo mažesnė (46 proc.) negu senose ES šalyse narėse (55 proc.). Daugumoje šalių mėšlo sunaudojimas yra tiesiogiai susijęs su jo gamyba - kitaip tariant, kiek jo susidaro šalies viduje, tiek ir sunaudojama tręšimui. Tik kelios šalys mėšlą importuoja ar eksportuoja (BE, NL, HU).

Suprantama, kad mėšlo kiekis susijęs su konkrečioje šalyje plėtojamomis gyvulininkystės šakomis ir gyvulių bei paukščių skaičiumi. Maltoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje ir Kipre yra didžiausias gyvulių tankumas ir šios šalys priklauso šalių grupei, kuriose mėšlo kiekis 1 ha dirbamos žemės yra didžiausias (>=15 kg P/ha). Bulgarija, Lietuva, Estija ir Latvija yra mažiausią gyvulių tankumą turinčios šalys ir priskiriamos mažiausiomis mėšlo normomis (< 5 kg P/ha) savo laukus tręšiančioms šalims.

Tyrimų duomenimis, priklausomybė nuo mineralinių trąšų yra didesnė naujose ES šalyse: jose su mineralinėmis trąšomis atiduodamas 51 proc. viso fosforo kiekio; ES-15 - 41 proc. Tačiau tarp atskirų šalių yra dideli skirtumai: mineralinių trąšų dalis viršija 50 proc. Vengrijoje, Lenkijoje, Italijoje, Latvijoje, Ispanijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Mažiau kaip 25 proc. mineralinės trąšos sudaro Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje ir Maltoje.

Fosforo apykaita vyksta nuolat: tirpios fosforo formos dirvožemyje tampa prieinamos augalams, kuriuos suėda gyvuliai. Per yrančias augalų liekanas, gyvulių išmatas, fosforas sugrįžta į dirvą, iš ten vėl yra paimamas augalų. Fosforo trūkumui augalai jautriausi augimo pradžioje. Ankstyvaisiais vegetacijos tarpsniais dėl fosforo trūkumo padarytos žalos, vėliau net ir gausiai patręšus, neįmanoma ištaisyti - derlius būna mažesnis. Fosforas greitina augalų brendimą, didina atsparumą išgulimui, cukraus, krakmolo kiekį, pluoštinių augalų pluošto tvirtumą, kitus kokybinius bei kiekybinius žemės ūkio produkcijos rodiklius.

Fosforo pertekliaus  dirbamoje žemėje balansas, kg/ha

MŪ inf.