Vilnius. Prašymas pakeisti Strateginį planą teikiamas antrą kartą, nes pirmais jo įgyvendinimo metais Lietuvos žemės ūkio sektorius susidūrė su įvairiais neplanuotais iššūkiais: Rusijos agresijos prieš Ukrainą sukeltos krizės padariniais, sudėtinga pieno sektoriaus rinkos situacija, nepalankiomis klimato sąlygomis, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Anot jos, taip pat atsižvelgta į kylančius sunkumus dėl besikeičiančių ūkininkų ir kitų paramos gavėjų poreikių, atliekamą pirmųjų Strateginio plano metų įgyvendinimo stebėseną, 2023 metų pasėlių deklaravimo rezultatus.

Ministerijos teigimu, rengdama Strateginio plano pokyčius, ji aktyviai konsultavosi su socialiniais partneriais ir visuomene, konsultacijos, aptarimai prasidėjo birželio mėnesį, iš karto po pasėlių deklaravimo. Strateginio plano pakeitimai svarstyti ir Strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komiteto posėdžiuose – komiteto nariai pritarė visiems rengiamiems pakeitimams. 

Daugiausia pakeitimų susiję su žaliosios architektūros tobulinimu

Ekonominis neapibrėžtumas dėl karo, lėtėjantis ekonomikos augimas, infliacija ir gerokai išaugusios energijos kainos turi neigiamos įtakos šalies ūkio konkurencingumui.

„Minėtos aplinkybės taip pat turėjo neigiamą poveikį apsirūpinimui maistu ir jo įperkamumui, pakeitė visuomenės požiūrį ir sumažino ekologiško maisto poreikį. Dėl to silpnėjo ūkininkų motyvacija užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamyba, mažėjo ekologinės gamybos plotai ir ekologiškai ūkininkaujančiųjų. Tai paskatino ŽŪM atlikti ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūrą ir pateikti siūlymus EK dėl jos tobulinimo“, – sako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Kiti aktualūs pakeitimai taip pat susiję su Strateginio plano Žaliosios architektūros tobulinimu – daugiamečių pievų atkūrimo poreikiu, kraštovaizdžio elementų populiarinimu, kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinių veiklų ir jai taikomos veiksmingumo ir efektyvumo metodikos tobulinimu. Taip pat siūlomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų pakeitimai.

Įvertinus 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatus, keičiamos ekologinių sistemų įgyvendinimo sąlygos

Siekdama padidinti ekologinių sistemų (ar jų veiklų) teigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, taip pat stiprinant ambicijas paskatinti ūkininkus rinktis aplinkai ir klimatui naudingesnes žemės ūkio praktikas, ŽŪM parengė ir pateikė EK naujus Strateginio plano pakeitimus.

Didinat ekologinio ūkininkavimo patrauklumą, užtikrinant stabilumą ir aiškumą ekologiškai ūkininkaujantiems siūlomas pakeitimas, susijęs su intervencinių priemonių „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir ,„Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo” perkėlimu į II ramsčio kaimo plėtros intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, nustatant dvi veiklas:

• „Ekologinis ūkininkavimas“ (ekologiškai ūkininkaujantiems);
• „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ (pradedantiems ekologiškai ūkininkauti arba naujus sertifikuotus plotus deklaruojantiems). 

Siekiant skatinti ekologinį ūkininkavimą, siūloma leisti ekologiškai ūkininkaujantiems dalyvauti visose kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinėse veiklose. Taip pat numatoma apie 15–16 proc. didinti visų ekologinių kompensacinių išmokų dydžius.

Įvertinus daugiamečių pievų atkūrimo poreikį, Strateginį planą siūloma papildyti nauja ekologine sistema „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, kuri būtų skirta daugiamečių pievų įkūrimui ir jų atnaujinimui bei priežiūrai.

Jei EK pritars šiam siūlomam pakeitimui, jis taip pat prisidėtų siekiant didesnio teigiamo poveikio aplinkai ir klimatui (dirvožemio išsaugojimui, jo kokybės gerinimui, vandens telkinių, biologinės įvairovės išsaugojimui).

Ekologinėse sistemose „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, kuriose dalyvaujant nustatytas ūkinių gyvūnų ganymas, siūloma sumažinti ganymo intensyvumo reikalavimą, taip sprendžiant daugiamečių pievų mažėjimo problemą ir siekiant išlaikyti kuo didesnius daugiamečių pievų plotus, skatinant juose ganyti ūkinius gyvūnus.

Kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ taikomos veiksmingumo ir efektyvumo metodikos siūlomais pakeitimais ūkininkai bus labiau skatinami rinktis aplinkai ir klimatui naudingesnes žemės ūkio praktikas, o taip pat aktyviau rinktis ir deklaruoti kraštovaizdžio elementus.

Ūkininkams turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos dalyvauti kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“ tiek dėl platesnio negamybinių veiklų sąrašo, tiek dėl naikinamo reikalavimo pasirinkti mažiausiai dvi gamybines veiklas, t. y. būtų galima pasirinkti tik vieną. Taip pat apie 20 proc. didinamos kompensacinės išmokos naujai įkuriamiems žoliniams kraštovaizdžio elementams (ežioms, vandens telkinių pakrantėms, pagrioviams).

2023 m. paramai gauti deklaruoti plotai viršijo Strateginiame plane 2023 metams suplanuotą plotą pagal tris kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybines veiklas, todėl buvo peržiūrėti jų reikalavimai ir numatytos finansinės lėšos.

Veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ siūloma nustatyti ir taikyti du atskirus kompensacinių išmokų dydžius: už tiesioginės sėjos taikymą ir už kitų neariminių žemės dirbimo būdų taikymą. Siekiant ilgalaikio teigiamo poveikio aplinkai ir klimatui, siūloma nustatyti ir skirtingus įsipareigojimų laikotarpio terminus.

Minėtos kompleksinės ekologinės sistemos veikloje „Tarpiniai pasėliai“ taip pat siūloma nustatyti ir taikyti du atskirus kompensacinių išmokų dydžius: vieną už įsėlį ar posėlį ir antrą už tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymą. Veiklai „Augalų kaita“ finansines lėšas siūloma didinti du kartus, o veiklai „Tarpiniai pasėliai“ – apie 1,2 karto.

Be to, nuo 2024 m. siūloma nustatyti didžiausias planuojamas vieneto sumas (kompensacines išmokas) visoms ekologinėms sistemoms, kad ateityje būtų išvengta nepanaudotų lėšų.

Su visais siūlomais ekologinių sistemų įgyvendinimo sąlygų keitimais ir kitais Strateginio plano pakeitimais galima susipažinti čia.

Siūlomi nauji GAAB įgyvendinimo sąlygų keitimai

GAAB 2 įgyvendinimą siūloma numatyti nuo 2025 m., kas leistų ne tik efektyviau pasiekti aplinkos apaugos tikslų durpžemių plotuose, tačiau ir būtų skiriama daugiau laiko ūkininkams pasiruošti šio standarto įgyvendinimui.

Siekiant palengvinti GAAB 6 reikalavimo įgyvendinimą ir mažinti administracinę naštą įgyvendinančioms institucijoms, daržovių augintojams numatoma taikyti išimtį prieš ir po daržovių auginimo ir nereikalauti minimalios dirvos dangos, taip pat siūloma atsisakyti pūdymo apsėjimo reikalavimo išimties taikymo sodų ir uogynų plotuose.

Įgyvendinant GAAB 7 reikalavimą siūloma, kad pareiškėjai laikytųsi minimalios augalų kaitos reikalavimo bent 65 proc. deklaruotos ariamosios žemės plote, t. y. tas pats pasėlis negalėtų būti auginamas ilgiau nei vienus metus tame pačiame lauko plote (kitais metais po einamųjų metų turi būti auginamas kitas pasėlis nei einamaisiais metais). Plotai, kuriuose per pastaruosius dvejus metus pasėliai nepakeisti, trečiaisiais turėtų būti naudojami kitiems pasėliams auginti.

„Atsižvelgiant į didelę kraštovaizdžio elementų reikšmę agrarinėse teritorijose, siekiant kuo didesnio ūkininkų dalyvavimo kraštovaizdžio elementų išsaugojimo veiklose, siūloma didinti GAAB 8 kraštovaizdžio elementų koeficientus, ypatingą dėmesį skiriant palaukių palei vandens telkinius įrengimui.

Manome, kad tai prisidės ne tik prie GAAB 4 įgyvendinimo tikslų, bet ir prie papildomų galimybių atstatyti daugiametes pievas, nes apsaugos juostose bus galima atstatyti išartus pievų plotus“, – teigia viceministras E. Giedraitis.

Į Strateginį planą siūloma įtraukti naują intervencinę priemonę „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“, kuria siekiama užtikrinti invazinių rūšių plitimo valdymą vandens kanalais, įskaitant ir melioracijos griovius. Anot ŽŪM, tai svarbu siekiant sumažinti / sustabdyti Sosnovskio barščio, rykštenių ir kitų invazinių rūšių plitimą ir jų daromą žalą gamtiniams ištekliams.

Siūloma pakeisti rizikos valdymo priemones

Intervencinėje priemonėje „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ plečiamas numatytų pasėlių ir augalų draudiminių rizikų sąrašas, įtraukiant papildomą riziką – ilgą lietingą laikotarpį.

Pakeitimais intervencinėje priemonėje „Savitarpio pagalbos fondai“ siekiama paskatinti sektorinių rizikos valdymo fondų steigimąsi ir jų narių pajamų netektims apskaičiuoti naudoti supaprastintas procedūras t. y. indeksus (maržą), kurie atspindės konkretaus sektoriaus ūkio subjektų pajamų ir sąnaudų struktūrą, padės apskaičiuoti konkretaus ūkininko pajamas pagal individualius jo veiklos rezultatus.

Numatyta įtraukti naują socialinių paramos sąlygų mechanizmą

Vadovaujantis ES reglamentais, nuo 2025 m. į Strateginius planus privaloma integruoti socialinius klausimus, socialinių ir darbo sistemų principus.

Siekiant sustiprinti žemės ūkyje dirbančių asmenų teises ir apsaugą, nuo 2025 m. sausio 1 d. bus atsižvelgiama, ar ūkininkai ir kiti paramos gavėjai, gaunantys tiesiogines išmokas, įskaitant ekologines sistemas ir išmokas pagal kaimo plėtros priemones (įgyvendinamas pagal Reglamento 2021/2115 70-72 str.), ir turintys darbo santykius, vykdydami žemės ūkio veiklą neįvykdė pažeidimų darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityse. Pažeidimus įvykdžiusiems pareiškėjams bus taikomos sankcijos.

Remiantis ES teisės aktais, ŽŪM siūlomus Strateginio plano pakeitimus EK turėtų įvertinti ir dėl jų priimti sprendimą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai pakeitimai pateikti EK. 

„Tikimės, kad Europos Komisijos direktoratai, atsakingi tiek už žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimus, tiek už aplinkosaugą, tiek už klimatą, atsakingai įvertins šio Strateginio plano keitimo svarbą Lietuvos ūkininkams“, –teigia viceministras.