Raseiniai. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) visuotiniame ataskaitiniame susirinkime neišvengta temos apie valstybės valdomų įmonių likimą. LGVA pasisako už tai, kad veislininkystės įmonės pereitų į ūkininkų rankas, t. y., kad karves veistų augintojai, o ne valstybė.

Koks bus valstybės valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių likimas, šiuo metu intensyviai svarstoma visais lygiais - ir Vyriausybėje, ir asociacijose. Rengiantis pertvarkoms gyvulininkystės sektoriuje, sudarytos kelios darbo grupės, kurioms vadovauja žemės ūkio viceministras Darius Remeika.

LGVA susirinkime dalyvavusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė teigė, kad po kelių intensyvių posėdžių etapų, jau kitą savaitę turėtų išsigryninti mintis, kiek funkcijų veislininkystės srityje liks valstybei vykdyti, ir kiek tų funkcijų bus pajėgios atlikti veislininkystės asociacijos. Nuo šių atsakymų ir priklausys, kaip rutuliosis įvykiai ir kokie tolimesni darbai vyks dėl valstybės valdomų įmonių.

„Lengviausia būtų privatizuoti, Lietuvos teisinė bazė geriausiai reglamentuoja privatizavimo procesą, kuris yra viešas, jame nėra jokių išlygų. Kalbėjomės su daugeliu institucijų, Ūkio ministerijoje sudarytos darbo grupės (joje yra ir Valstybės kontrolės atstovai) nariais, kitą savaitę išvados bus pateiktos Vyriausybei, po kurių mes turėsime arba kažką apginti, arba pritarti siūlomoms permainoms", - informavo ŽŪM atstovė.

Virginija Žoštautienė LGVA nariams pasakojo apie galimą valstybės valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių likimą

Bet esmė, jos teigimu, jau pasakyta - komercija turi būti atskirta nuo valstybės funkcijų. Tai įgyvendinti bus sudėtinga, teks kalbėtis su asociacijomis ir tik išgryninus funkcijas, kas ir ką gali atlikti, bus galima daryti kitus žingsnius.

„Ministerijai buvo iškelta užduotis išsiaiškinti viešosios ir privačios partnerystės principus. Teoriškai tai įmanoma, bet kai pradedi dėlioti praktiškai, supranti, kad tai yra nesunešiojamos klumpės... Juk privati partnerystė susijusi su privačiomis investicijomis. Turtas valstybės - investicijos privačios. O koncesijos laikas priklausys nuo to, kiek investuota bus", - aiškino galimų permainų niuansus V. Žoštautienė.

Dar viena galimybė, pasak jos, ieškoti papildomų teisės aktų, kad valstybės valdomų akcinių bendrovių turto kažkiek atitektų žemdirbiams. Pagal dabar galiojančius įstatymus tokios galimybės - perduoti valstybės turtą - nėra.

ŽŪM tikisi, kad kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje Vyriausybė pasakys savo nuomonę, ir ministerijos siūlomi veiksmai „bus arba palaiminti, arba ne". Ir jeigu bus pasirinkta ne privatizavimo, o kokia nors kita valstybės funkcijų perdavimo forma, tai bus daug darbo ir vykdančiajai valdžiai, ir įstatymų leidėjams, nes reikės keisti įstatyminę bazę.

V. Žoštautienė patvirtino, kad, ŽŪM nuomone, valstybės įmonė „Pieno tyrimai" turi išlikti valstybine. Pasak jos, svarstomas variantas, kad UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė" arba kai kurios jos funkcijos galėtų tapti sudėtine „Pieno tyrimų" dalimi. Tiesa, „Pieno tyrimų" vadovui Sauliui Savickiui ši žinia buvo netikėta.

LGVA susirinkime dalyvavę pieno ūkių savininkai plojimais palydėjo baigiamąją V. Žoštautienės mintį, kad ne institucijų kiekis lemia paslaugų kokybę.

ŽŪM yra 7 gyvulininkystės srities uždarųjų akcinių bendrovių akcininkė, valdo po 100 proc. Gyvulių produktyvumo kontrolės ir „Šeduvos avininkystės" akcijų. Kitų įmonių akcijų ŽŪM turi 98 proc. ir mažiau. „Pieno tyrimai" – vienintelė gyvulininkystės srities valstybės įmonė. Valstybės įmonė yra ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

MŪ inf.