Akademija, Kėdainių r. Praėjusią savaitę vykusiame išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narių posėdyje aptarti net keli aktualūs klausimai. Vienas jų – dėl ūkininkų socialinio draudimo.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė bei pateikė Seimui svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatoma savarankiškai dirbantiems asmenims, tame tarpe ir ūkininkams, didinti šiuo metu galiojančias VSD (valstybinio socialinio draudimo) įmokoms apmokestinamų pajamų ,,lubas“ nuo 43 VDU (vidutinis darbo užmokestis) iki 60 VDU.

LŪS skaičiavimu, jeigu šių įmokų „lubos“ padidėtų tiek, kiek siūloma, tai maksimalios ūkininkų mokamos VSD ir PSD (privalomojo socialinio draudimo) įmokos smarkiai išaugtų: per metus būtų sumokama iki 5000 eurų daugiau nei mokama dabar (šiuo metu maksimaliai mokami 9527 eurai per metus).

„Toks staigus mokesčio didėjimas tikrai neigiamai paveiks ūkių finansinę padėtį. Esame įsitikinę, kad siūlymas sulyginti žemės ūkiu užsiimančio fizinio asmens apmokestinimą su, pavyzdžiui, antstolio veiklos apmokestinimu yra pažeidžiantis teisingumo principus“, - tokia yra LŪS pozicija.

LŪS nuomone, dėl minėtų mokesčių padidėjimo ypač nepavydėtinoje padėtyje atsidurtų paskolas bankuose paėmę ir sąlyginai dideles sumas į pagrindinę gamybos priemonę – žemės ūkio paskirties žemę investavę ūkininkai.

Ūkininkai į LŪS prezidiumo narių posėdį atvykusiems valdininkamsturėjo daug klausimų dėl socialinio draudimo įmokų, nes savarankiškai apskaičiuoti jas, nežinant visų įstatymo niuansų, nėra taip paprasta

„Susidaro tokia situacija, kad investicijomis į žemę niekaip negalima sumažinti apmokestinamųjų pajamų, o nuo to popierinio pelno dar tenka susimokėti VSD ir PSD įmokas, nors tų pinigų realiai ūkininkas net nepačiupinėja.

Visi kiti verslai investuodami į pagrindines gamybos priemones tomis investicijomis gali mažinti apmokestinamąjį pelną, tik ne ūkininkas. Atkreipiame dėmesį, kad verslo savininkai – akcinių bendrovių akcininkai – iš viso nemoka VSD ir PSD įmokų, nei nuo apmokestinamojo pelno, nei gaudami dividendus. Tokiu būdu individualia veikla užsiimantys asmenys yra diskriminuojami, nes verčiami mokėti VSD ir PSD įmokas ne nuo vartojimui skirtų lėšų, bet nuo uždirbamo pelno – apmokestinamųjų pajamų“, - savo poziciją dėsto LŪS.

Paliestų kelis šimtus ūkininkų

LŪS prezidiumo narių posėdyje dalyvavę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai pateikė savo nuomonę šiais klausimais.

Kaip sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinauskas, apmokestinamųjų pajamų „lubas“ VSD įmokoms padidinti siekiama dėl to, kad daugiau uždirbančiam žmogui nebūtų užkirsta galimybė gauti maksimalią pensiją  

SADM turimais duomenimis, 2018 m. „Sodros“ sistemoje mokesčių mokėtojais buvo registruota apie 18 tūkst. ūkininkų. Iš jų įmokas mokėjo 8 tūkst. ūkininkų. Bet, aišku, tik dalis mokėjo įmokas nuo maksimalių dydžių: 2018 m. apie 800 savarankiškai dirbančių asmenų gavo pajamų, kurios viršija dabar galiojančias apmokestinamų pajamų ,,lubas“, siekiančias 43 VDU. Iš šių asmenų tik 284 buvo ūkininkai ir jų partneriai.

Taigi, pasak SADM atstovo, minėtų „lubų“ pakėlimas būtų aktualus ne visiems ūkininkams, o tik labai nedidelei jų daliai.

Šiuo metu 43 VDU sudaro apie 60 tūkst. eurų pajamų per metus. Padidinus „lubas“ iki 60 VDU, minėta suma išaugtų iki 83 tūkst. metinių apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių reikėtų mokėti mokesčius „Sodrai“.

LŪS posėdyje dalyvavę ūkininkai valdininkų teiravosi, kokiu pagrindu ketinama nustatyti būtent tokio dydžio mokesčių „lubas“? Pasak V. Kalinausko, socialinio draudimo įmokų mokėjimas yra tiesiogiai susijęs su šios paskirties išmokomis. Kaip nustatytos pajamų, kuo kurių mokamos įmokos, „lubos“, atitinkamai nustatytos ir pensijų dydžių „lubos“. Tai susiję tarpusavyje. „Įmokų „lubų“ padidinimas siejamas su tuo, kad žmogui nebūtų užkirsta galimybė užsidirbti maksimalią galimą pensiją“, - aiškino V. Kalinauskas.

Nemokėsi, nebus nei stažo, nei pensijos

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT), kurios specialistai teikia buhalterinės apskaitos paslaugas ūkininkams, Buhalterinės apskaitos skyriaus vadovė Zita Sinickienė sakė, kad keičiantis įstatymams tarnybos darbuotojai pirmieji turi įsisavinti visas naujienas ir pagal tai atsinaujinti buhalterinės apskaitos programas.

„Su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektu esame susipažinę, tačiau pagal šių metų duomenis įvertinti, ar jame numatyti pakeitimai būtų naudingi ūkininkams, ar ne, dar negalima. Pajamos už 2019 m. turi būti deklaruotos iki šių metų gegužės 2 d. Tik po to bus galima suskaičiuoti konkrečius praėjusių metų ūkių pajamų rezultatus. Pagal juos bus galima apskaičiuoti, kiek tiksliai padidėtų socialinio draudimo įmokos, jeigu būtų įvestos didesnės apmokestinamųjų pajamų „lubos“, - sakė Z. Sinickienė.

LŽŪKT specialistė pridūrė, kad ūkininkams, kurie nieko neuždirba, kitaip sakant, neturi apmokestinamųjų pajamų ir nemoka socialinio draudimo įmokų, metai, kuomet nemokėta, neįsiskaito į stažą. Pasak Z. Sinickienės, yra ir tokių ūkininkų, kurie, nors jiems neprivaloma, kas mėnesį savarankiškai moka socialinio draudimo įmokas nuo minimalios algos, nes jie nori turėti stažą dėl būsimos pensijos, gauti ligos išmokas susirgus. Todėl specialistė patarė ūkininkams gerai įvertinti, pasiskaičiuoti pagal savo ūkio duomenis ir mokėti socialinio draudimo įmokas, kad būtų ramiau dėl ateities.

„Mokesčius reikia mokėti, bet tą daryti irgi reikia mokėti. Ar supratote?, - klausė ūkininkų Zita Sinickienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Buhalterinės apskaitos skyriaus vadovė

Žemės ūkio ministerija didinimui nepritaria

ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės patarėja Jolita Čičiurkienė išdėstė ŽŪM poziciją žemdirbių socialinio draudimo klausimu. Pasak jos, siekį didinti apmokestinamųjų pajamų „lubas“ ŽŪM vertina neigiamai.

„Nuo 2017 m. mūsų šalyje apmokestinamųjų pajamų „lubos“ didėjimo linkme keitėsi jau ne vieną kartą ir išaugo smarkiai: nuo 7 iki dabar galiojančių 43 VDU. Jeigu dar būtų padidinta iki siūlomų 60 VDU, tai per trejus metus būtų be galo didelis šuolis. Be to, reikia turėti omenyje, kad 2019 m. buvo tikimasi, kad tos „lubos“ bus 28 VDU, bet po to situacija staiga pasikeitė ir jos buvo padidintos iki 43 VDU“, - argumentus, kodėl ŽŪM nepritaria siūlomiems socialinio draudimo įmokų pokyčiams, išdėstė J. Čičiurkienė.

„Siekį didinti apmokestinamųjų pajamų „lubas“ ŽŪM vertina neigiamai“, - Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės patarėja Jolita Čičiurkienė išdėstė ŽŪM poziciją žemdirbių socialinio draudimo klausimu

„Mes diskutuojame, o „traukinys važiuoja“ – kaip žinome, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas su minėtais siūlymais jau pasiekė Seimą. Tik užtrukusių diskusijų Seime dėka ir kai kurių seimo narių iniciatyva (dabar jau įregistruota penkta minėto įstatymo projekto redakcija) šiems metams socialinio draudimo įmokų „lubos“ nepasikeis. Tai reiškia, kad šiemet nesikeis ir mokamos VSD įmokos“, - pastebėjo J. Čičiurkienė.

Prie Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo Seimas, tikėtina, turėtų grįžti pavasario sesijoje.

Pasak SADM Socialinio draudimo skyriaus vedėjo V. Kalinausko, kadangi savarankiškai dirbantys asmenys didžiąją dalį mokesčių „Sodrai“ sumoka metams pasibaigus ir deklaravus pajamas, tai realiai mokesčių padidėjimas (jeigu būtų patvirtintas įstatymo pakeitimas Seime) pasijaustų tik 2021 m.

MŪ inf.