Vilnius. Į aplinkos ministrus siūlomas Gamtos tyrimų centro vadovas Sigitas Podėnas sako, kad būdamas ministru prioritetą teiktų miškams.

„Pirmas dalykas, nuo kurio galbūt aš ir pradėjau, tai būtent miško klausimas buvo. Miško klausimą tikrai reikia susireguliuoti“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį sakė S. Podėnas.  

Jo teigimu, miškas nėra vien tik medienos sandėlis. „Miškas turi tarnauti žmonėms – rekreacinė funkcija, socialinė funkcija. Miškas tai yra, kaip aš sakiau gerbiamam prezidentui, gyva sistema ir į ją reikia žiūrėti kaip į gyvą. Tai ne vien tik medienos sandėlis“, – kalbėjo S. Podėnas.

Kandidatas pabrėžė retų biologinių medžių rūšių saugojimą, nykimą, fragmentaciją: „Kaip mokslininkas, kaip turintis ekologinį pasiruošimą aš šituos glaudžius sąryšio taškus irgi labai gerai matau“. 

„Mes kalbame ne tik apie miškus, bet ir apie tai, kas Vyriausybės programoje įvardyta kaip pelkės, šlapynės. Mes kalbėjome apie tokius dalykus, kaip anglies laidojimas“, – sakė S. Podėnas.

„Miškai, šlapynės veikia kaip buferis. Yra problemos, kurias galėtume pakankamai lengvai išspręsti – pavasariniai potvyniai, sausros. Susireguliavus tai nebūtų didelis darbas, mes galėtume padaryti taip, kaip daroma išsivysčiusiose šalyse", – pridūrė jis. 

Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba teigė, kad miškų strategija yra pagrindinis prioritetas, kurį prezidentas kelia būsimai Aplinkos ministerijos vadovybei. 

„Tai yra miškų strategija – ilgalaikis darbas, kurio ir ši Vyriausybė iki galo nepadarė, ir būtinas subalansuotas sprendimas tiek ekologiniu, tiek socialiniu, tiek ūkiniu, tiek ekonominiu požiūriu į miškų strategiją“, – žurnalistams sakė R. Dilba. 

Pasak R. Dilbos, kiti prioritetiniai ministerijos darbai – klimato kaitos darbotvarkė bei būsto politika. 

„Čia (kalbant apie klimato kaitos darbotvarkę – red.) buvo aiški prezidento pozicija dėl ambicijos būtent įgyvendinti klimato kaitos tikslus įvairiuose sektoriuose, tame tarpe ir žemės ūkyje. Balanso reikia ieškoti, bet būtent aplinkos ministro viena svarbiausių pozicijų yra užtikrinti klimato kaitos tikslų pasiekimą“, – kalbėjo R. Dilba.

Kilo klausimų dėl patirties, motyvacijos 

Pasak R. Dilbos, prezidentas domėjosi akademinėje srityje dirbančio S. Podėno motyvacija užimti politinį postą: „Prezidentui rūpėjo klausimas dėl kandidato motyvacijos užimti šitą poziciją, einant iš akademinės, mokslinės perspektyvos.“

S. Podėnas teigė, kad jo patirtis ir pasiekimai gamtos tyrimų srityje yra „pakankamai geras pagrindas“ pritarti jo kandidatūrai. 

„Mano akademinis pasirengimas, patirtis iš tikrųjų, manau, labai siejasi su tuo, ką mes ministerijoje turėtume daryti“, – kalbėjo S. Podėnas. 

„Bendradarbiavimas tarp institucijų, tarp ministerijų mums atneš naudą. Manau, kad būdamas šitose pareigose galėsiu pasitarnauti ne tik Lietuvai, Europai, bet kažkuria prasme dėka mano ryšių ir bendrąja prasme galbūt net ir pasauliui“, – sakė kandidatas.

Anot prezidento patarėjo, šalies vadovas kandidato taip pat teiravosi apie būsimos komandos formavimą, jo patirtį ir jos pritaikymą vadovaujant ministerijai.

„Antras klausimas buvo aktualus apie būsimos komandos formavimą, ar kandidatas įvertinęs yra būtent savo potencialiai būsimos komandos narius ir kokie jie galėtų būti. Taip pat, suprantame, ir nuo viceministrų pareigybių, jų profesionalumo priklauso, kiek pavyks kompetentingai atstovauti vienai ar kitai sričiai“, – sakė R. Dilba.

„Taip pat buvo klausimų dėl pačios ministerijos svarbos ir veiklos sričių, o kandidatas šiuo atveju turi tik labai siauros akademinės, mokslinės patirties vienoje srityje“, – kalbėjo patarėjas. 

S. Podėnas teigė nematantis reputacinės grėsmės dėl to, kad jį deleguoja „Nemuno aušra“.

„Jeigu mano darbai parodys, kad mes dirbame Lietuvai ir aš iš tikrųjų matau didelę palaikymo komandą, tai aš manau, bus išsklaidytos tos abejonės. Prezidentas įvardijo, kad reikia technokrato, specialisto. Tai aš esu toks“, – sakė S. Podėnas. 

61-erių metų biologijos profesorius S. Podėnas Gamtos tyrimų centrui vadovauja nuo 2020-ųjų, jo mokslinių interesų sritys yra susijusios su biologinės įvairovės tyrimais, jis yra daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių autorius ir bendraautoris.