Vilnius. Seimui svarstant mokestinius pakeitimus, Kaimo reikalų komitetas pasisako už tai, kad apmokestinant ne gyvybės draudimo sutartis žemdirbiams būtų taikomos išimtys. Komitete apsvarstyti ir kiti siūlomi mokesčių pakeitimai.

Komitetas pritarė Saugumo įnašo įstatymo projektui, tačiau siūlo, kad būtų neapmokestinamos draudimo sutartys, susijusios su pasėliais, ūkinių gyvūnų sveikata ir žemės ūkio technika.

Pasak Finansų viceministro Kristupo Vaitiekūno, draudimo sutarčių mokestis taikomas daugelyje Europos Sąjungos šalių, tad Lietuvoje siūloma taikyti 10 proc. tarifą, išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę.

Pasak jo, pritaikius šį apmokestinimą, 2026 m. ketinama surinkti 82–83 mln. Eur, o 2027 metais – iki 110 mln. eurų. 

K. Vaitiekūno teigimu, tokiam naujam mokesčiui dabar yra tinkamas laikas, nes pernai ne gyvybės draudimo rinka augo daugiau 10 proc., o ne gyvybės draudimo paslaugas siūlančių įmonių pelnai išaugo 30 procentų.

Jis prognozavo, kad gyventojai turėtų pajusti mažesnį brangimą nei siūlomas tarifas, nes, anot K. Vaitiekūno, rinkoje yra nemaža sveika konkurencija. Kita vertus, pats draudimas taip pat brangsta sparčiai.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas priminė, kad šiuo metu ūkininkus drausti pasėlius ar gyvulius motyvuoja valstybės tam teikiama nacionalinė parama.

„Papildomas apmokestinimas ne tik būtų nelogiškas, bet ir mažintų šią motyvaciją. Ir valstybei, dėl meteorologinių reiškinių ūkiams patyrus žalą, kainuotų daugiau. Tai klausimas, ar protinga apmokestinti, paskui kompensuoti iš to pačio biudžeto?“ – svarstė žemės ūkio ministras.

Jis taip pat akcentavo, kad pasėlių draudimas daugelyje strategijų yra įvardijamas kaip viena iš pagrindinių priemonių, prisitaikant prie klimato kaitos.

Dėl draudimo apmokestinimo pastabų turėjo ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas, svarstęs, kad jei bankai turi solidarumo mokestį, tai saugumo įnašui analogišką mokestį galėtų turėti visi draudikai. Jis teigė nerimaujantis, kad, nors Finansų ministerija teigia girdinti argumentus dėl išimčių žemės ūkiui, bet kol kas jokių konkrečių pokyčių dar nematyti.

Jis priminė, kad apmokestinus kasko draudimą ūkininkams labai padidėtų specifinės technikos draudimas. „Kasko draudimas kombainams. Brangi technika ir mėgsta trumpuoju sezonu, kai vyksta derliaus nuėmimas, degti išimtinai. Įmokos didelės, naujų kombainų kartais siekia 7 000 Eur metinė įmoka. Jei dar užkraus papildomai 10 proc. – dar 700 eurų. Ūkininkai jau svarstys, ar verta išvis tą draudimą turėti“, – kalbėjo A. Vanagas.

Posėdžio dalyviai svarstė, kad yra atvejų, kai ūkininkas net negali rinktis drausti techniką ar ne. Nors to nebereikalaujama gaunant ES paramą, tačiau jei imama paskola, dažnu atveju tai daryti privaloma.

Tai, kad žemės ūkio draudimo klausimas yra jautrus, teigė ir Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, akcentuodamas, kad ūkininkų bendruomenė prašo ne šiltnamio sąlygų ir išskirtinumo, bet racionalaus požiūrio. Juolab kad dabartiniame fone labai svarbus ne tik pasėlių, bet ir gyvulių ligų draudimas, nes ateina didelės grėsmės.

„Valstybė inicijuoja ir labai aktyviai agituoja ūkininkus draustis nuo laukinių žvėrių daromos žalos. Čia atskiras draudimo polisas, kuris dar kabo ore, apie tai šnekėsime, bet valstybė pati inicijuoja ir tai mato kaip sprendimą“, – kalbėjo M. Maciulevičius.

Žemdirbių gyventojų pajamų mokesčiui – 60 VDU slenkstis

Parlamentiniame Kaimo reikalų komiteto trečiadienį svarstytos ir Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos. Komitetas siūlo metinę žemdirbių pajamų dalį iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (apie 140 tūkst. Eur) apmokestinti 15 proc. tarifu, o virš 60 VDU – 20 procentų.   

Vyriausybė šiuo metu siūlo padidinti GPM progresyvumą šalia 20 ir 32 proc. tarifų įvedant naują 25 proc. tarifą, įskaitant ir individualią veiklą, bei apmokestinant visų rūšių pajamas, išskyrus dividendus ir tantjemas (jiems paliekant 15 proc. tarifą). 

Siūloma, kad metinėms pajamoms iki 36 VDU (apie 83 tūkst. Eur) būtų taikomas 20 proc. tarifas, nustatant kai kurias išimtis, nuo 36 iki 60 VDU (apie 138 tūkst. Eur) – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc.

Dabar individualios veiklos metinis pelnas iki 20 tūkst. Eur apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu, virš 20 tūkst. Eur – didėja, kol pasiekia nekintantį 15 proc. tarifą (35 tūkst. Eur pelnui), o virš 35 tūkst. Eur – 15 proc. 

Pasak K. Vaitiekūno, iš GPM pokyčių 2026 m. planuojama papildomai surinkti apie 50 mln. Eur, o 2027 m. – 217 mln. eurų.  

Žemės ūkio ministras komentuodamas šias pataisas teigė, kad reikėtų nepamiršti, jog vis tik didžioji dalis žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų veikia kaip fiziniai asmenys, tačiau jų veikla labai panaši į gamybinę įmonės veiklą.

„Todėl būtent vidurinei grandžiai išaugantis GPM mokestis vertintinas labai atsargiai. (...) Kviečiu labai atsargiai vertinti ir padiskutuoti, kad šis pakeitimas nepadarytų nepataisomos žalos žemės ūkiui“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Šiuo klausimu pasisakę A. Vanagas ir M. Maciulevičius siūlė, kad, atsižvelgiant į daugybę galimų veiklos force majeure, žemdirbiams pajamos būtų apmokestinamos vertinant jų trijų metų pajamų vidurkį.

Posėdžio dalyviai taip pat svarstė, kad GPM mokesčio pataisos gali paskatinti keisti veiklos formą ar tam tikrais atvejais ją riboti.

Komitetas nepritarė Nekilnojamojo turto mokesčių pataisoms

Parlamentinio Komiteto posėdyje K. Vaitiekūnas pristatė ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas. Siūloma, kad dėl pagrindinio būsto apmokestinimo dydžio spręstų savivaldybės, bet jis būtų neapmokestintas iki 10 tūkst. eurų. Taip pat pagrindinio būsto mokesčio suma iki 450 tūkst. Eur vertės daliai būtų mažinama 50 procentų.

Visi kiti nekilnojamojo turto objektai (sodai, vilos, garažai – jei tai yra atskiri statiniai, o ne priklausiniai) būtų apmokestinami atitinkamai pagal vertę.

Komercinį turtą siūloma apmokestinti 0,2 proc. tarifu. Komiteto posėdyje Finansų ministerijos atstovai patikino, kad žemės ūkio veiklai naudojamiems objektams šiuo metu galiojančios apmokestinimo išimtys liktų.

Vis dėlto po svarstymų ir diskusijų Kaimo reikalų komiteto nariai nepritarė šiam įstatymo projektui. Už pataisas balsavo 3 komiteto nariai, prieš buvo 4, susilaikė 1.

Siūlomos išimtys tautinio paveldo gėrimams

Komitete aptarti ir Akcizų įstatymo pakeitimai, numatantys, kad būtų apmokestinti saldinti nealkoholiniai gėrimai, kurių 100 ml cukraus arba saldiklių kiekis viršytų 2,5 g.

Pagal cukrų kiekį gėrime ( iki 8 g / 100 ml ir daugiau kaip 8 g / 100 ml) būtų numatyti du tarifai. Pasak K. Vaitiekūno, toks apmokestinimas būtų panašus į taikomą Latvijoje. 

„Dažnai kyla klausimas, kodėl tai liečia tik saldintus gėrimus. Kodėl neliečia kitų produktų, ypač žinant, kad gerokai daugiau cukraus gaunama su jais? Atsakymas, turbūt, slypi tarptautinėje praktikoje, kad dažniausiai apmokestinami tik saldinti gėrimai. Turbūt bijoma ir to, kad pabrangs būtiniausi maisto produktai, pavyzdžiui, duona, ir taps labai komplikuotas šio mokesčio administravimas“, – aiškino K. Vaitiekūnas. 

Pasirinkus Lietuvoje apmokestinti tik saldintus gėrimus, planuojama iš šio mokesčio surinkti 25 mln. eurų. Be to, pasak finansų viceministro, būtų ne tik teigiamas fiskalinis efektas, bet ir tikimasi, kad į palankesnius sveikatai kistų vartotojų įpročiai.

Komiteto nariai svarstė, kad, norint teigiamo poveikio gyventojų sveikatai, matyt, vertėtų apmokestinti ir kitus cukraus turinčius produktus, ne tik gėrimus. Posėdžio dalyviai tai pat teiravosi, ar toks mokestis nepaskatins gėrimams saldinti vietoj cukraus naudoti saldiklius. Finansų ministerijos atstovai patikino, kad nors naujasis mokestis populiariai įvardijamas kaip cukraus mokestis, jis apims ir visus kitus saldiklius.

Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis atkreipė dėmesį į tai, kad siūlomi Akcizų įstatymo pakeitimai palies tautinio paveldo produktų gamintojus ir siūlė jiems taikyti išimtį.

„Valstybė labai daug prisideda gerinant tautinio paveldo prestižą visuomenėje, turime tautinio paveldo sertifikatą turinčių gėrimų. Giroje pagal tautinį paveldą tikrai negalime pakeisti cukraus kažkuo kitu, jo nedėti, dėti mažiau ar pakeisti saldikliais. Gamintojai negali pasinaudoti alternatyvomis“, – aiškino A. Palionis, teigdamas, kad šie pastebėjimai Finansų ministerijai išsakyti ir anksčiau, tačiau į juos neatsižvelgta.

Finansų viceministras teigė, kad tokia išimtis negalima pagal Pasaulio prekybos organizacijos nuostatas – taip būtų sudaromos išimtinės sąlygos rinkoje nacionaliniams produktams. Vis dėlto po diskusijų Kaimo reikalų komiteto nariai nusprendė siūlyti taikyti Akcizo įstatymo pakeitimo išimtį gėrimams, turintiems tautinio paveldo sertifikatą.

Lengvatinis PVM – ekologiškiems vaisiams, uogoms ir daržovėms

Apsvarstęs PVM įstatymo pataisas, parlamentinis Kaimo reikalų komitetas siūlė lengvatinį 5 proc. arba 12 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) taikyti ekologiškiems vaisiams, uogoms ir daržovėms.

Taip pat pritarta nuo 9 iki 21 proc. didinti PVM centralizuotam šildymui, nuo 9 iki 12 proc. – apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams. 

***

Visas su mokesčiais susijusių įstatymų pataisas vėliau dar svarstys pagrindinis – Seimo Biudžeto ir finansų – komitetas.