Vilnius. Seimas nusiteikęs uždrausti kailinių žvėrelių fermas. Jei draudimas bus įteisintas, jis įsigalios nuo 2027-ųjų, o nuo 2024-ųjų bus pareinamasis laikotarpis, kai verslininkai galės uždaryti fermas ir gauti kompensacijas.
Seimas po svarstymo pritarė tai numatančioms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms: už balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 11, o 30 susilaikė.
Pataisos bus išsiųstos Europos Komisijai, o rudenį dėl pakeitimų Seime vyks galutinis balsavimas.
Parlamentarų UŽ ir PRIEŠ
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad kailinių žvėrelių fermų uždarymas būtų pirmas Lietuvos istorijoje verslo draudimas. Pasak jo, Europos Sąjungoje dėl to nėra vieningos politikos.
Demokratų frakcijos „Vardant Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika priekaištavo, kad ketinamų uždaryti fermų savininkams siūlomos kompensacijos yra per menkos.
Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė tvirtino, kad iki šiol nepavyksta užtikrinti tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų – žvėreliai laikomi mažuose narvuose ir kankinasi.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė skaičiavo, kad 38-iose fermose laikoma 90 proc. gyvūnų, jose dirba iki 500 žmonių. Vidutinis atlyginimas sektoriuje siekia 1169 eurus (iki mokesčių).
Seimas nepritarė grupės parlamentarų siūlymui kompensacijas mokėti atsižvelgiant į motininių žvėrelių skaičių mokant už vieną po 500 eurų. Už tai balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 51, o 14 susilaikė.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlo kailinių gyvūnų auginimą dėl jų kailio Lietuvoje uždrausti nuo 2027 metų. Žvėrelių fermų savininkams, kurie nutrauks veiklą, 2024-2026 m. žadama mokėti kompensacijas: pirmais metais – 3 eurus už gyvūną, antrais – 2, o paskutiniais metais – 1 eurą.
Valstybė taip pat žada kompensuoti išeitines išmokas darbuotojams bei padengtų statinių nugriovimą, įrangos sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą. Jau uždarytos fermos, nebevykdančios veiklos, į tokias kompensacijas negalės pretenduoti, o jas gautų tik tos įmonės, kurios veiks įstatymo priėmimo metu.
Lengvatines paskolas turinčioms įmonėms kompensacijos už pasitraukimą būtų išmokamos tik grąžinus paskolas.
Verslo priešininkai
Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ prieš savaitę paskelbė neva keliose šalies fermose slapta nufilmuotus kadrus, atskleidžiančius, kaip dujų kamerose užmigdomi žvėreliai, kurių kailiukai vėliau virsta kailiniais.
„Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė žiniasklaidai sakė, kad skelbiami pirmą kartą taip aiškiai užfiksuoti vaizdai iš dujų kamerų. Visą medžiagą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ketinama perduoti teisėsaugai.
Uždraudusi žvėrelių fermas Lietuva būtų 20-ta šalimi Europoje, draudžianti šį verslą. Šio sprendimo, be Lietuvos, vis dar nepriėmė Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Graikija ir Suomija.
Už naikinamą verslą turi būti teisingai atlyginta
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša kritikuoja politikų siūlomas kompensacijas.
„Už mūsų sukurtą verslą, duodantį dešimtis milijonų pajamų ir nešantį milijoninius pelnus, pasiūlo 10 padėvėtų golfų, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Č. Tallat-Kelpša.
Pasak jo, Lietuvoje už sunaikinamus žvėrelius siūloma 100-200 kartų mažiau nei kitose valstybėse, pavyzdžiui, Danijoje ar Norvegijoje: „Negalime sutikti, kad mūsų verslas mažiau vertas nei Danijoje šimtą ar kelis šimtus kartų“.
Jo teigimu, kailinių žvėrelių verslo draudimas yra „antra nacionalizacija“.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovo Aušrio Macijausko, kol valstybė nesiūlo „teisingo atlyginimo“ už naikinamą verslą, šis procesas bus laikomas „išbuožinimu“: „Tai didžiulė neteisybė“.
A. Macijausko teigimu, sunaikinti fermas yra užsimota, nes „susidoroti su nedaug verslininkų“ yra lengviau.
„Kailinių žvėrelių auginimu verčiasi palyginti nedaug žmonių, todėl valstybei yra nesunku susidoroti su keliomis dešimtimis verslininkų ar ūkininkų, o eilinis žmogus nieko nepajus“, – spaudos konferencijoje tvirtino jis.
Žaliojo aljanso pirmininkas Algimantas Paulauskas apgailestavo, kad verslo draudimu nesiekiama išsaugoti gyvūnų gerovės, o norima „tik sunaikinti“.
„Nematau pagrindo, kodėl turėtų būti išnaikinta šita gyvūnų grupė, kai įdėtas didelis genetinis darbas“, – tvirtino jis.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas įsitikinęs, kad būsimas draudimas „labai grubus“ ir pareikalaus milžiniškų mokesčių mokėtojų lėšų, kai reikės spręsti socialines problemas regionuose, vietovėse, kur yra žvėrelių fermos.
„Tai kainuos dešimtis milijonų eurų“, – spaudos konferencijoje teigė M. Dubnikovas.
Jis pabrėžė, kad kai kuriose šalyse, kur buvo uždraustas kailinių žvėrelių verslas, fermos buvo labai nedidelės, o Lietuvoje šis verslas sudaro 5-8 proc. pasaulio kailinių žvėrelių rinkos.
Tuo metu Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ketinimus uždrausti kailinių žvėrelių auginimą vadino politiniu procesu.
„Vyksta politinis procesas, kuris yra sukurtas didelės dezinfomacijos ir propagandos, kuria bandoma pasakyti, kaip čia viskas negerai, keliu. (...) Įstatymas dabar kuriamas toks, kad būtų sunaikintas legaliai veikiantis verslas. Atimsime pajamas iš 1,5 tūkst. šeimų“, – sakė jis.
V. Pranckiečio teigimu, Lietuvoje šiems žvėreliams sudarytos pačios geriausios sąlygos Europoje ar net pasaulyje.
Jis taip pat pabrėžė kad verslas „nėra remiamas ir yra pats žiediškiausias“, o siūlomas kompensacijas V. Pranckietis vadina „varlinio dydžio“.
Protestavo prie Seimo
Per šimtas žmonių prie Seimo ragino nedrausti kailinių žvėrelių verslo. Fermose dirbantys žmonės sakė, jog uždarius kailinių žvėrelių ūkius praras darbą ir kito už tokį atlygį prie namų nesuras.
Į piketą susirinkę žmonės laikė plakatus su užrašais „Prasidėjo ūkių iškraustymas“, „Šimonyte, kas svarbiau, gyvūnai ar žmonės?“, „Elkitės etiškai ne tik su gyvūnais, bet ir su ūkininkais“.
Žvėrelių ūkyje dirbantis Gediminas Žukauskas iš Jonavos rajono teigė, kad praradęs darbą ūkyje neturės iš ko išlaikyti šeimos. „Jei bus uždaryti ūkiai, neteksime darbų, neturėsime iš ko išlaikyti šeimų, pasekmės yra liūdnos visiems“, – kalbėjo vyras.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Siūloma keisti sankcijų metodiką
2024-10-09 -
Vyriausybė ruošia sklypus gynybos pramonei
2024-10-09 -
Kada ir kokios išmokos bus mokamos
2024-10-08
Skaitomiausios naujienos
-
Kada ir kokios išmokos bus mokamos
2024-10-08 -
Tiesioginių išmokų avansai – spalio viduryje
2024-10-01 -
Iki laukų su technika – tik pažeidžiant Kelių eismo taisykles?
2024-09-17
(0)