Kaunas, birželio 16 d. Vakar Žemės ūkio rūmuose surengtas seminaras buvo skirtas konkurencingo pieno ūkio problemos analizuoti, tačiau ir šį kartą pieno gamintojai daugiausia diskutavo apie tai, kas jiems labiausiai aktualu – negerėjančią pieno sektoriaus padėtį. Visi vieningai tvirtino, kad kainos tebėra per mažos, o žadėtųjų tiesioginių išmokų iš ES už kvotinio pieno toną jie, regis, negaus. Stambiųjų pieno perdirbimo įmonių atstovai, nepabūgę pasipiktinusių pieno gamintojų, taip pat dalyvavo renginyje ir ūkininkus tikino padidinsią pieno kainas palyginti su pernykštėmis maždaug 30 proc.

Renginį pradėjęs pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Bronius Markauskas susirinkusiems ūkininkams priminė Lietuvos žemės ūkio ministerijos pareigūnų prognozes, kad, įstojus į ES, pieno kainos padidės iki 900 Lt/t. „Buvo kalbama, kad nuo pirmos narystės Sąjungoje dienos, pradės veikti rinkos reguliavimo priemonės, tačiau padėtis iš esmės nesikeičia, ir vidutinė pieno supirkimo kaina yra dvigubai mažesnė nei mes tikėjomės“, - sakė B.Markauskas.

Valdininkų savivalė

Pieno gamintojus stebina netikėtai jau nuo sausio mėnesio padidėjęs mokestis (nuo 10 Lt iki 32 Lt) už kontroliuojamą karvę, nors pernai pasirašytose sutartyse laikotarpiui iki š.m. gegužės 1 d. jis buvo nepakeistas. Ūkininkai negali suprasti Veislininkystės priežiūros tarnybos valdininkų dėl atgaline data parengtų naujų sutarčių, kuriose minėtasis mokestis didesnis net 3 kartus. „Tai tikrai neskatina kontroliuoti karvių produktyvumą. Nemaža dalis ūkininkų kontrolės gali atsisakyti, o žinome, kad ES šalyse vidutiniškai kontroliuojama 80 proc. karvių, Lietuvoje – tik 40 proc.“, - teigė B.Markauskas.

Taisykles reikia tobulinti

Įsigaliojus naujoms pieno supirkimo taisyklėms, pradėtos taikyti kainos nuoskaitos už blogesnės kokybės nei nustatyti baziniai rodikliai pieną. Pieno gamintojų asociacija kreipėsi į ŽŪM dėl priemokų už geresnės kokybės pieną. „Tokia sistema veikia visame pasaulyje, jei yra nuoskaitos, tai turi būti ir priemokos, kaip priemonė skatinti gaminti kokybišką produktą“, - prašymą motyvavo asociacijos pirmininkas. Siūloma kainą padidinti 10 proc., jei bakterinis užterštumas mažesnis kaip 75 tūkst./1 cm3, ir 15 proc., jei somatinių ląstelių nustatoma mažiau kaip 300 tūkst./cm3.

Parama išgelbėtų nuo bankroto

Iki 2007 metų Lietuvai suteiktas pereinamasis laikotarpis aplinkosaugos reikalavimams dėl mėšlo tvarkymo įgyvendinti tikrai nebus pratęstas, tuo tarpu tinkamą mėšlo tvarkymo įrangą turi vos keletas ūkininkų. B.Markauskas neabejoja, kad daug jų ir nesugebės įgyvendinti reikalavimų, todėl bus priversti bankrutuoti. Kad taip neatsitiktų, pieno gamintojų asociacija prašo Valstybės biudžete rasti lėšų mėšlo tvarkymo sistemą diegiantiems ūkininkams kompensuoti 80 proc. investicijų. „Dėl visų minėtų problemų raštu kreipėmės į Žemės ūkio ministrą, tačiau aiškių atsakymų į rūpimus klausimus negavome“, - reziumavo B.Markauskas.

Atsakyta ne į visus klausimus

ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis bandė atsakyti į pieno gamintojų pateiktus priekaištus, tačiau ne į visus užduotus klausimus jie gavo konkrečius atsakymus. „Iš klaidų mokomės. Dabar tampa aišku, kad pieno gamintojai prarado dalį žadėtų lėšų dėl pasirinktos supaprastintosios lėšų administravimo sistemos, nes visa numatyta parama buvo perskaičiuota vienam hektarui žemės ploto“, - aiškino R.Krasuckis. Remiantis ŽŪM teikiamais pieno perdirbimo įmonių duomenimis, pieno gamyba didėja, kainos taip pat, nors ir labai nežymiai. Be to, pieno perdirbimo įmonės jau kreipėsi dėl grąžinamųjų eksporto kompensacijų išmokėjimo. Preliminariais ŽŪM specialistų skaičiavimais, iki metų pabaigos tokių kompensacijų būtų išmokėta apie 64 mln. Lt. „Ar kuri įmonė dalinsis gautais pinigais su pieno tiekėjais?“ - replikavo ūkininkai. R.Krasuckio nuomone, pieno perdirbėjai kainas galėtų padidinti 5-7 ct/kg, tačiau pripažino, kad niekas neprivers jų pakelti. Tikimasi, kad Lietuvoje atsiras ir užsienio kapitalo perdirbimo įmonių, todėl padidėjus konkurencijai, kainos savaime pakils.

Pieno perdirbėjų atstovai tvirtino, kad pieno supirkimo kainas „iš savo kišenės“ jie jau padidino 10-11 ct/kg. Planuojama, kad vidutinė šių metų kaina bus didesnė už pernykštę maždaug 30 proc. Padėtis pasikeis, kai pradės veikti intervencinių pirkimų mechanizmas ir kitos rinkos reguliavimo priemonės.

Pieno kvotų sistema - su trūkumais

Dar nemažai problemų ūkininkams iškyla ir dėl kvotų sistemos diegimo. Nacionalinės mokėjimų agentūros vyriausioji pieno kvotų skyriaus specialistė Viktorija Vasiliauskaitė tvirtino, kad dar apie 10 tūkst. pieno gamintojų nesusitvarkę kvotų dokumentų. „Liko tik mažiau nei dvi savaites, todėl raginu paskubėti“, - prašė V.Vasiliauskaitė. Jau ryškėja ir šios sistemos trūkumai: prekiauti kvotomis (pačių gamintojų labui) uždrausta iki 2007 m, tačiau jau dabar nemažai vyresnių valstiečių, kurie fiziškai nepajėgūs verstis pieno gamyba, kreipėsi į NMA, norėdami gautąją kvotą parduoti. NMA pareigūnė sakė, kad žadama šį draudimą panaikinti, tačiau, kad būtų išvengta spekuliacijos, kvotos pirkėjams bus keliami ypač griežti reikalavimai. Ūkininkai skundėsi ir dėl suteiktų mažesnių nei buvo prašyta kvotų, ir dėl sunkumų vienos rūšies kvotą keisti kita. Iš viso pateikta 2 600 skundų, tik mažiau kaip pusė – išnagrinėta.

MŪ inf.