Kaunas. Nutarus nuo kitų metų iki 150 tūkst. eurų apriboti tiesioginių ES išmokų mokėjimą, tikimasi, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose ir mažesnių ūkių stiprėjimo, tačiau dalis ūkininkų nepatenkinti, kad išmokos nesumažintos iki 60 tūkst. eurų.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas sako, kad dideliems ūkiams apribojus tiesiogines Europos Sąjungos (ES) išmokas, pagerėtų smulkių ūkininkų veiklos sąlygos. Jis taip pat mano, kad dėl išmokų ribojimo didesnės bendrovės neturėtų skaidytis į smulkesnes.

„Patys stambiausi ūkiai turi gyventi ne vien iš išmokų, bet ir iš ekonominio masto. Jei kalbame apie regioninę politiką, kaimo gyvybingumo išlaikymą, dalis europinių pinigų turi būti skirta būtent tam“, – BNS sakė A. Stančikas.

„Daug kas sako, kad tai ne visai tikslinga, nes atrodo kaip socialinė parama, bet, deja, jeigu perskirstytas lėšas smulkiems ūkiams ir vertintume kaip socialinę paramą, galbūt padėtume jiems didinti ūkių modernizavimą“, – pridūrė Seimo narys.

Seimas birželį neleido opozicijai pristatyti siūlymo riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams. Pasak A. Stančiko, tai logiška, nes 2021 metais vėl tektų keisti įstatymą.

„Seimas siūlė ribojimą dėti į įstatymą, ir tam nėra logikos, nes Europos Sąjungoje jau kalbama, kad nuo naujojo 2021 metų periodo lubos bus nuo 60 tūkst. eurų. Kadangi mes visada turime gauti Europos Komisijos (EK) pritarimą, tai ir vėl reikėtų keisti įstatymą“, – BNS aiškino A. Stančikas.

Anot jo, dėl išmokų ribojimo didesnės bendrovės skaidytis į smulkesnes neturėtų. „Nemanau, kad būtų pastovus skaidymas. Visų pirma, skaldyti ūkius irgi yra tam tikras keblumas, nes yra ir techniniai dalykai“, – teigė A. Stančikas.

Jo vadovaujamas Kaimo reikalų komitetas anksčiau ragino nustatyti 150 tūkst. eurų ES tiesioginių išmokų ūkininkams lubas nuo kitų metų pradžios. A. Stančikas tada BNS sakė, jog toks sprendimas leistų labiau paremti smulkius ir vidutinius ūkininkus, žemdirbiai galėtų pasiruošti ateičiai, kai visoje ES gali būti pritaikytos tiesioginių išmokų lubos.

Vieną didžiausių Baltijos šalyse žemės ūkio investicijų bendrovių „Auga group“ kontroliuojantis verslininkas Kęstutis Juščius sako, kad Žemės ūkio ministerijos sprendimas apriboti Europos Sąjungos (ES) tiesiogines išmokas dideliems ūkiams palankus daug darbuotojų turintiems ūkiams.

„Mums ta pataisa dėl atlyginimų išskaičiavimo yra labai svarbu, bet reikėtų skaičiuoti, kaip mus tai paveiks. (...) Iš didžiųjų bendrovių mums mažiausiai skaudės, nes vien augalininkyste užsiimantys ūkiai turi įdarbinę mažai žmonių, o pas mus yra gyvulininkystė, daug karvių, daug žmonių dirba ūkiuose visus metus“, – BNS teigė „Auga group“ valdybos pirmininkas K. Juščius.

Į pagrindinės išmokos sumą, siekiančią iki 150 tūkst. eurų, nebus įskaičiuojami darbuotojų atlyginimai, kaip yra dabar. Todėl tikimasi, kad dabar kiek daugiau nei ši suma gaunantys ūkininkai padidins atlyginimus ir taip išvengs rizikos prarasti europinę paramą.

„Gerai, kad neatima iš visų didžiųjų, o žiūrima per socialinį aspektą, ar tik pasiimama sau, ar dar dalis gautų lėšų atiduodamos atlyginimų pavidalu“, – komentavo K. Juščius.

Jo teigimu, „Auga Group“ įmonės pernai gavo 3,5 mln. eurų ES tiesioginių išmokų.

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tikisi, kad iki 150 tūkst. eurų vienam ūkiui apribojus tiesiogines Europos Sąjungos (ES) išmokas, didieji ūkiai nebus skaidomi į smulkesnius, kad atitiktų kriterijus.

„Visur yra taisyklės ir gali būti bandymų tas taisykles apeiti. Bet, viena vertus, nėra Lietuvoje daug tokių ūkio subjektų, kuriems mūsų sprendimas būtų skausmingas (...). Verslas turi veikti pagal verslo logiką ir jei jiems bus pigiau skaidyti įmones ar kitaip bandyti nepatekti į tą tiesioginių išmokų ribojimo zoną, tai jie tokią teisę turi. Bet manau, kad tas įmonių ar ūkių skaidymas nėra paprastas procesas, ir nemanau, kad verslas dėl kelių eurų tą darytų“, – BNS sakė G. Surplys.

Tuo tarpu „Mano ūkio“ straipsnių komentaruose išsakomas ir neigiamas požiūris į paskelbtą ribojimą.

„Ministerijoj dirba specialistai, kurie baigia išnaikinti smulkius ūkius ir Lietuvos kaimą. Kol ministerijoje dirbs bestuburiai miestiečiai, kuriems tik alga terūpi o ne jokie šeimos ūkiai, tol visas jaunimas ir visi normalūs kaimo gyventojai paliks Lietuvos kaimą.

Šitie visi specialistai bijo priimti tikrų sprendimų, tai yra apriboti tiesiogines išmokas ir nebemokėti stambioms latifundijoms tiesioginių išmokų virš 60000 Eur 100 proc. <...>Tiesiog gaila jog ministerijoj dirba miestiečiai kurie pasiima alga ir jiems visai neįdomu smulkių ir šeimos ūkių ateitis“, – svarsto vienas komentatorius.

„Juokinga, prie 150 tūkst. pridės ūkio darbuotojų atlyginimus ir jei išmokos viršys šitą sumą, tada jau nebemokės dalies išmokų. Politikavimas ne kitaip, lyg mačiau kažkur straipsnį kad ministras į Seimą planuoja kandidatuoti Zanavykų apygardoj“, – išsakė savo nuomonę skaitytojas.

„Taigi, atlyginimas bus 3000, bet 2000 reiks atiduoti darbdaviui, jei norėsi dirbti, o tada atlyginimų vidurkis Lietuvoj pakils“, – tokį galimą piktnaudžiavimą įžvelgia dar vienas komentatorius.

Taip pat skaitykite:

Išmokas ribos iki 150 tūkst. eurų

Tiesioginės išmokos: kas aukščiau lubų, o kas palubėje

BNS, MŪ inf.