Vilnius, lapkričio 4 d. Lietuvos gyvulių veislininkystės rinkoje įsigali užsienio kompanijos, pozicijos užleidžiamos kitų šalių gyvulių veislėms ir šis procesas jau tampa sunkiai kontroliuojamas. Tokia situacija netenkina Žemės ūkio ministerijos, pareiškė viceministras Aušrys Macijauskas.

Apie efektyvesnius veislininkystės problemų sprendimo būdus, Lietuvos juodmargių galvijų veislės ateities perspektyvas kalbėta Lietuvos galvijų veislininkystės asociacijų ir įmonių atstovų susitikime su žemės ūkio viceministru Aušriu Macijausku, Valstybinės gyvulių veislininkystės prie ŽŪM viršininku Arūnu Jurgaičiu, kitais už šią sritį atsakingais pareigūnais.

„Žingsnis po žingsnio užsienio kompanijoms ir kitų šalių veislėms užleidžiamos pozicijos rinkoje, ir tas procesas jau tampa sunkiai kontroliuojamas", - susirūpinęs kalbėjo A. Macijauskas. Anot viceministro, Lietuvai geras pavyzdys galėtų būti Skandinavijos šalys, kur gamintojų kooperacijos lygis yra aukščiausias Europoje.

Tokie rezultatai neįmanomi be geros veislininkystės, kurioje kooperacijos mastai yra nė kiek ne mažesni. Danijos, Suomijos ir Švedijos galvijų veisėjai yra susibūrę į bendrą asociaciją. Svarbiausia, kad ši asociacija yra pačių ūkininkų nuosavybė. Sutelkusios jėgas, šios šalys bando atsilaikyti prieš galingas Europos ir kitas tarptautines veislininkystės įmones.

Lietuvos veislininkystei iki šiol yra teikiama ženkli parama per pieno tyrimus, produktyvumo kontrolę, veislininkystės įmones bulių genetiniam įvertinimui, tuo tarpu Skandinavijos ir daugelyje kitų Europos šalių veislininkystės asociacijos yra visiškai savarankiškos, visus būtinus darbus atliekančios ūkininkų lėšomis.

Viceministras akcentavo, kad Žemės ūkio ministerija siekia sustiprinti veislininkystę Lietuvoje. A. Macijauskas patikino, kad ministerija nesiekia nieko naikinti ar silpninti, tačiau, dalyvaudama veislininkystės procesuose (pieno, veislininkystės tyrimai ir kt. finansuojami iš valstybės biudžeto), siekia, kad ši sritis būtų kuo geriau koordinuojama ir efektyvi.

„Sutelkus jėgas ir veiksmingiau koordinuojant veislininkystės įmonių veiklą, jos sustiprėtų ir geriau tarnautų galutiniam vartotojui - ūkininkui. Pagrindinis veislininkystės tikslas yra sukurti tokią veislę, kuri neštų ūkininkui pelną. Mūsų siekis, kad ateityje, kai asocijuotos struktūros bus pakankamai stiprios ir vienys ne mažiau kaip 70-80 proc. Lietuvos galvijų ūkių, joms būtų perduotos ir veislininkystės įmonės, - pabrėžė A. Macijauskas.

Ministerija nesiekia ūkininkams nurodinėti, kaip jiems elgtis, tik siekia sukurti skaidrią ir visiems suprantamą veislininkystės sistemą, kad kiekvienas ūkininkas pajustų selekcijos naudą per jam nešamą pelną. Pasak viceministro, visame pasaulyje ūkininkai vienijasi į asociacijas, patys nustato jų valdymo struktūrą ir visa kita, todėl ir Lietuva kito kelio čia neišras.

ŽŪM inf.

PLAČIAU APIE TAI SKAITYKITE ČIA