Babtai (Kauno r.). Lietuvos grūdų augintojų asociacijos nariai aptarė šiek tiek pasikeitusią žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką, naujas remiamas agroaplinkosaugines veiklas ir kitas aktualijas.

Naują žemės ūkio paskirties žemės perleidimo tvarką Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) nariams pristatėŽemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Dumčiūtė.

Žemės pardavėjui reikia pažymos apie pirmumo teisę turinčius asmenis, o įgijėjui reikia gauti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ir užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją.

Pirmumo teisę įsigyti žemę nuo dabar turi nauja (ketvirtoji) asmenų grupė – tos pačios ir besiribojančių savivaldybių ūkininkai ir žemės ūkio įmonės. Jiems per dvi darbo dienas po to, kai savininkas praneša apie žemės pardavimą, informacija paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) puslapyje. Kitaip tariant, ketvirtoji grupė negaus pranešimų – jie turi tą informaciją susirasti paskelbtą NŽT.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija jungia 123 narius, praėjusią savaitę vykusiame susirinkime jų gretos pasipildė dar dviem dešimtimis ūkininkų

Kas vyksta toliau? Per 15 darbo dienų reikia visiems pirmumo teisę turintiems asmenims apsispręsti ir pateikti dokumentus. Penkios darbo dienos yra pažymai išduoti (pažyma galioja 1 metus), ši pažyma kainuoja 26 eurus. Beje, reikia atkreipti dėmesį, ar per tą laiką kaimynai nepardavė žemės ir ją valdo jau kitas asmuo – jei taip įvyko, pažyma nebegalioja, reikia į NŽT kreiptis iš naujo. Notaras, tvirtinantis sandorį, prieina prie registro duomenų, ir jis turi informuoti apie kaimyno pasikeitimo faktą.

„Kas turėtų būti pranešime? Nuo sausio 1 d. yra naujas dalykas – kad naudotojas gali būti tiktai nuomininkas. Jei tai panaudos gavėjas ir nėra jūsų artimas giminaitis (vaikas, sutuoktinis, vaikaitis), pirmumo teisės jis neturi“, – pabrėžė V. Dumčiūtė. Šiuo pakeitimu stengiamasi užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai dažniau sudaromos panaudos sutartys tarp svetimų asmenų ir taip nuslepiami privalomi sumokėti mokesčiai.

Pranešimus skaitė (iš kairės)Žemės ūkio ministerijos specialistai Tadas Švilpauskas, Vaida Dumčiūtė, Agnė Prakapienė ir LGAA administracijos vadovas Ignas Jankauskas

Dar viena naujovė – pardavimo sąlygos. Nuo sausio 1 d. negalima parduoti komplekso. Anksčiau buvo pastebėti keli atvejai, kad parduodant vieną žemės sklypą, dar įrašomi ir kiti skirtingose šalies vietose esantys sklypai (tokiu atveju apeinama pirmumo teisė, nes kiekvienam sklypui yra kiti pirmumo teisę turintys asmenys). Išimtys galios tik tuomet, kai visi parduodami sklypai yra vienoje vietoje (besiribojantys).

Vietoj leidimo – sutikimas

Nuo šių metų norintys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi gauti sutikimą. Anksčiau būdavo išduodami leidimai tuo pagrindu, kai būdavo patikrinama, ar asmuo atitinka kvalifikacinius reikalavimus.

Šių kvalifikacinių reikalavimų nuo sausio 1 d. nebeliko. Sutikimas išduodamas, kai įvertinama, ar asmuo ir su juo susiję asmenys neturi daugiau kaip 500 ha žemės. Susiję fiziniai asmenys yra sutuoktiniai, nepilnamečiai vaikai, tėvai (dėl tėvų įtraukimo dabar vyksta diskusijos, tai linkstama traktuoti kaip techninę klaidą ir galbūt ateityje jų nebeliks). Sutikimo išdavimas užtrunka 15 darbo dienų ir kainuoja 9 eurus.

„Kiekvienas ūkininkas gali įsteigti UAB ir nusipirkti dar 500 ha žemės, ir jie nebus laikomi tarpusavyje susiję“, – svarbų momentą pabrėžė LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas, pridurdamas, kad ūkininkui daugeliu atvejų (ypač galvojant apie ūkio pardavimą) naudinga turėti ūkį kaip juridinį subjektą

„Svarbus akcentas nuo sausio 1 d. yra tai, kad kai teikiamas prašymas išduoti sutikimą, asmuo kartu privalo užpildyti ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją. Iš esmės tai nėra naujiena, ji buvo pildoma nuo 2014 m. gegužės 1 d. Tačiau ji buvo pildoma prieš teikiant notarui, o dabar ji užpildoma anksčiau, nes NŽT jos pagrindu tikrina asmenis, ar jie teisingai nurodė informaciją“, – pabrėžė V. Dumčiūtė.

Naujos remiamos agroaplinkosauginės veiklos

ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamentoAgroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Prakapienė pristatė „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ priemonės naujienas.

Šiai priemonei numatyta daugiau kaip 140 mln. eurų, bet ji nėra labai populiari. Žemdirbiai baiminasi ilgalaikių įsipareigojimų, draudžiamo bet kokių cheminių priemonių naudojimo, o ir seniūnijose neretai specialistai atkalbinėja ūkininkus nuo šios priemonės, kuri esą sukelia daug vargo.

Pagal šią priemonę jau buvo remiama daug veiklų: „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ (101 Eur/ha), „Specifinių pievų tvarkymas“ (69 Eur/ha), „Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose (291 Eur/ha) arba šlapynėse (160 Eur/ha)“, „Medingųjų augalų juostos ar laukai ariamojoje žemėje“ (97 Eur/ha), „Daugiamečių žolių juostos ariamojoje žemėje“ (65 Eur/ha), „Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje“ (221 Eur/ha), „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“ (155 arba 141 Eur/ha, priklausomai nuo to, ar žolė išvežama, ar paskleidžiama), „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ (daržovėms ir bulvėms – 318 Eur/ha, vaisiams ir uogoms – 336 Eur/ha), „Dirvožemio apsauga“ (45 Eur/ha), „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (232 Eur/ha).

Šiemet pateikti siūlymai Europos Komisijai papildyti priemonę dviem naujomis veiklomis – „Ražienų laukai per žiemą“ bei „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“. Laikantiems ražienų laukus per žiemą numatyta 99 Eur/ha kompensacinė išmoka. Pareiškėjas įsipareigoja nupjovęs javus, laukus palikti neapartus iki kitų metų kovo 1 d., tame plote nenaudoti pesticidų ir herbicidų po derliaus nuėmimo, ražienų netręšti, nekalkinti ir neskusti.

„Vykdant veiklą taip pat būtina laikytis šio papildomo reikalavimo: veiklą vykdyti ne didesniame kaip 30 proc. ražienų laukams tinkamų augalų rūšių ploto. Didžiausias neapartas ražienų plotas, už kurį skiriama parama dalyvaujant veikloje, gali būti ne didesnis kaip 50 ha. Pareiškėjams, kurie tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoja iki 10 ha žemės ūkio naudmenų, ražienų plotas neribojamas“, – paaiškino A. Prakapienė. Ražienų plotas kasmet gali būti paliekamas vis kitoje vietoje, tačiau neturi mažėti.

Už tarpinių pasėlių auginimą ariamojoje žemėje numatyta 134 Eur/ha išmoka. Tarpinius pasėlius reikia pasėti iki rugsėjo 15 d., jie (ar jų liekanos ant dirvos paviršiaus) turi išlikti iki kovo 1 d., o prieš pagrindinės kultūros sėją juos reikia įterpti į dirvą. Tuose plotuose negalima ganyti gyvulių ir naudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų bei srutų. Tarpiniais pasėliais užsėtas plotas kiekvienais metais turi sudaryti ne mažiau kaip 1 ha, o maksimalios ribos nėra.

„Iki šiol negautas galutinis oficialus EK pritarimas, ar šios naujos veiklos bus remiamos. Deklaravimas jau tuoj prasidės, tad kol kas siūlau susilaikyti ir šiek tiek luktelėti“, – patarė A. Prakapienė. Manoma, kad oficialus pritarimas turėtų būti gautas iki balandžio 20 dienos.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas, įmonės „AgroDotnuva“ steigėjas Dainius Kižauskas kalbėjo apie žemdirbių patirtį eksploatuojant melioracijos sistemas

„Tikrai galime padėkoti Žemės ūkio ministerijai už šių priemonių įtraukimą. Man tik šiek tiek nerimo kelia reikalavimas tarpinius pasėlius prieš sėją įterpti į dirvą. O jei ūkyje taikomas minimalus žemės dirbimas? Juk tikrai galima pasėti ir neįterpus augalų liekanų“, – pakomentavo A. Macijauskas. A. Prakapienė pažadėjo tuo klausimu pasikonsultuoti su ASU mokslininkais.

MŪ inf.