Vilnius. Pieno krizei tebesitęsiant, Žemės ūkio ministerija sako, kad sprendimai dėl finansinių priemonių apyvartinėms lėšoms gauti – jau finišo tiesiojoje. Vis dėlto nerimą kelia priemonių parengimo trukmė ir numatomi reikalavimai.

Seimo Kaimo reikalų komitete klausimą komentavęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis teigė, kad diskusijos ir darbas dėl lengvatinių paskolų su ILTE vyksta intensyviai, o „sprendimai ir pozicijų suderinimas jau yra finišo tiesiojoje“.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorės Reginos Mininienės, anksčiau tokiems sprendimams trūko lėšų. 

Jos teigimu, pagrindinis tokių paskolų šaltinis – grįžtančios lėšos, kurios anksčiau buvo paskolintos dėl karo Ukrainoje ir pandemijos. Vis dėlto tai – vadinamieji ateities pinigai, tad buvo ieškoma sprendimų, kaip kreditavimą teikti jau dabar, nelaukiant, kol lėšos sugrįš.

Sprendimas buvo rastas, pakeistas atitinkamas Vyriausybės nutarimas. „Galima laikinai pasiskolinti iš kitos ministerijos administruojamo fondo ir nukreipti į mūsų priemonę, o kai grįžtų mūsų priemonės lėšos, mes turėtume grąžinti.

Atsiradus tokiam mechanizmui numatėme galimybę teikti lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui papildyti, likvidumui užtikrinti“, – aiškino R. Mininienė.

Pasak departamento vadovės, planuojama, kad iki 2030 m. grįš apie 40 mln. Eur tokių lėšų ir jos bus nukreiptos žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos subjektų paskoloms.

Paskolos – tiesiai iš ILTE

R. Mininienės teigimu, yra identifikuoti trys pagrindiniai atvejai, kai ILTE galėtų teikti tokias paskolas.

„Dažnai ūkininkai sako, kad jiems komerciniai bankai tiesiog neskolina. Trūksta užstato, galbūt netenkina kažkokios sąlygos, per trumpas grąžinimo laikotarpis.

Kaip ir kitų sektorių priemonėse, ILTE galėtų teikti tokias paskolas rinkos sąlygomis. Tai reiškia ūkio subjektas turėtų pristatyti dokumentą, kad jam bankai neskolina. Nes ILTE, kaip nacionalinis plėtros bankas, gali skolinti, tačiau neturi konkuruoti su komerciniais bankais“, – aiškino R. Mininienė.

Antroji kryptis, kuri leistų gauti lengvatinę ILTE paskolą, būtų valstybės ar savivaldybės lygio ekstremalioji situacija. Tokiu atveju ūkininkas turėtų pateikti pažymą apie pažeistą plotą ar kitą turtą.

Trečiasis atvejis – reikšmingai pablogėjusi tam tikro sektoriaus padėtis ir to sektoriaus pripažinimas nukentėjusiu žemės ūkio ministro įsakymu.

Paskolas teiktų ILTE, be finansinių tarpininkų. Paskolos galėtų būti apyvartinėms lėšoms: trumpalaikiam turtui, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams, biologiniam turtui įsigyti.

Paskolos trukmė numatoma 36 mėnesiai, viena paskola negalėtų viršyti gavėjo paskutinių 3 finansinių metų metinės apyvartos. Maksimali paskola – 500 tūkst. Eur, lengvatinė – 250 tūkst. Eur.

„Lengvatinėms paskoloms būtų fiksuotos palūkanos (...) priklausytų nuo paskolos trukmės. Mažoms ar vidutinėms įmonėms iki 12 mėn. – 2 proc., nuo 13 iki 36 mėn. – 2,5 proc. Didelėms įmonėms iki 12 mėn. – 2,5 proc., nuo 13 iki 36 mėn. – 3 proc.

Paskolai apyvartinėms lėšoms būtų privaloma įkeisti turtą“, – apie numatomą priemonę pasakojo R. Mininienė.

Priemonei numatoma 40 mln. Eur, iš kurių 15 mln. Eur būtų skirta negaunantiems paskolų iš komercinių bankų, o patyrusiems ekstremalias situacijas arba rinkos sutrikdymus – 25 mln. Eur.

Anot R. Mininienės, tikimasi, kad paskolų teikimas prasidės gegužės pabaigoje, nes užtrunka teisės aktų keitimas ir derinimas, taip pat ILTE turi pertvarkyti savo IT sistemas. 

Tiek ūkininkai, tiek parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė ragino spartinti procesus, nes pagalbos sektoriui reikia jau dabar.

ŽŪM ir ILTE atstovai tikino, kad kuriama universali priemonė ir nors dabar jos paruošimas užtrunka, vėliau ji bus naudojama ir kitais atvejais.

Abejones kelia bankų pažyma

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos narys, Anykščių r. ūkininkas Dainius Arlauskas abejojo dėl pažymos, kad bankas neduoda paskolos. Anot jo, komercinis bankas paskolą dažnu atveju duos, tik tai gali būti ūkininkams nepakeliamos palūkanos ar užstato dydis.

Dvejones dėl tokio rašto išsakė ir „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas. „Aš pats irgi esu ūkininkas ir prieš mėnesį pasiėmiau dvi skirtingų formų paskolas. Turbūt gaučiau ir trečią, bet viena paskola – 5 proc., kita – 8 proc. 

Man, kaip ūkininkui, irgi norėtųsi lengvatinės paskolos su 2 proc., kad palengvinčiau situaciją dėl pieno krizės, bet bankai man duotų ir trečią paskolą su 8 proc. Tai rašto iš jų negaučiau. Siūlyčiau gerai pasižiūrėti ir įsivertinti, kiek tai yra tikslinga, kiek ta priemonė iš tikrųjų gali veikti“, – kalbėjo P. Viršilas.

ILTE atstovų teigimu, reikalavimas pristatyti pažymą – ES lygio. Tai esą numatytą tam, kad nacionaliniai plėtros bankai savo veikla nekonkuruotų su komerciniais bankais.

R. Mininienė pabrėžė, kad jei bus ministro įsakymas, jog tam tikrą sektorių ištiko krizė, tuomet kreipiantis paskolos pažymos iš bankų nereikės.

„Dokumentai bus teikiami bendra nustatyta tvarka: tikrinamas likvidumo rodiklis ir skolos padengimo“, – teigė ji.

Analogiškai būtų ir paskelbus valstybės ar savivaldybės lygio ekstremalią situaciją. Tačiau jei reikia lengvatinės paskolos, bet sektoriaus padėtis nėra paskelbta krizine, tokiu atveju pirmiausiai reikės kreiptis į bankus.

D. Arlauskas taip pat kėlė klausimą dėl ILTE veiklos ir teiravosi, kokiu portfeliu operavo anksčiau veikęs Žemės ūkio paskolų garantijų fondas ir kiek lėšų žemės ūkiui šiuo metu skiria ILTE. Svarstymų dėl to turėjo ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

„Į ILTE garantijų fondas atėjo su savo įstatiniu kapitalu ir sukauptu garantijų rezervu“, – teigė R. Mininienė.

Pasigenda žemės ūkio specifikos supratimo

Ūkininkas Šarūnas Šiušė ragino įkurti atskirą ILTE departamentą, skirtą tik žemės ūkiui, nes, anot jo, matomas didelis atotrūkis, procedūros ilgėja ir trūksta supratimo apie žemės ūkio specifiką. 

Tam, kad įstaigoje būtina stiprinti žemės ūkio kompetencijas, pritarė ir Seimo narys Kęstutis Mažeika, ragindamas suformuluoti tokį siūlymą finansų ministrui.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas taip pat teigė, kad ILTE norėtųsi matyti daugiau žmonių, suprantančių sektoriaus ypatumus. Jis pateikė pavyzdį, kai užtikrinimui buvo prašoma pastato Pakruojyje, o ne dirbamos žemės sklypo.

„Juokingos tokios situacijos, ILTE, tikriausiai, nesupranta. Nes jeigu ta pati valdyba vertina ir fintech startuolius, ir žemės ūkį, tai neįmanoma, kad mes vieni kitus suprastume“, – kalbėjo G. Špakauskas.

Jis priminė, kad per pandemiją gebėta greitai įsukti procesus, tad prašė operatyvumo ir dabar. 

ILTE teigimu, žemės ūkio skyrius įstaigoje šiuo metu veikia, o dėl kitokių struktūros pokyčių galėtų spręsti jų akcininkas – Finansų ministerija.