Vilnius. Vyriausybės siūlymai dėl dviejų dešimčių lengvatų ūkininkams likimo paaiškės iki vasaros, o rudenį jie bus teikiami Seimui, žada finansų ministras. Ministro teigimu, lengvatų ūkininkams  kaina yra didelė ir reikšminga.

„Visos lengvatos, įskaitant ir taikomas ūkininkams, bus peržiūrėtos. Per pavasarį bus įvertinta visų lengvatų kaina visuomenei, ar buvo pasiekti tikslai, kokie buvo iškelti (įvedant lengvatas - BNS), ar ne, kurios iš lengvatų yra socialiai teisingos, kurios turi teigiamą poveikį produktyvumo augimui. Atsakymą dėl jų pateiksime vienu metu", - antradienį Seimo konservatorių frakcijoje sakė Vilius Šapoka. „Lengvatų ūkininkams, kurių iš viso yra apie 20, kaina yra didelė ir reikšminga", - aiškino ministras.

Pasak jo, dėl įvairių lengvatų, leidžiančių įvairiems šalies subjektams iš viso nemokėti kai kurių mokesčių arba juos mokėti mažesnius (išskyrus „Sodros" įmokas), negautos pajamos viršija 1 mlrd. eurų. Anot V. Šapokos, pusė šios sumos negaunama dėl taikomo neapmokestinamų pajamų dydžio, o likusi dalis - kitų lengvatų, iš kurių pinigams imliausios yra lengvatos ūkininkams ir mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM) šildymui.

V. Šapoka nenorėjo atskleisti, kurios ūkininkams taikomos lengvatos kelia daugiausiai abejonių. „Iš nuojautos šitų dalykų nereikėtų spręsti. Iš tos nuojautos, kai politikai nori padaryti kažką gera, tų nepagrįstų lengvatų aibė ir prikuriama. Dėl to apsiribokime objektyviu protu, o ne nuojautomis", - teigė V. Šapoka.

Jis tikino, kad Vyriausybei užteks valios siūlyti naikinti lengvatas, nors Seime daugumą turintys „valstiečiai" tai gali vertinti skeptiškai.

„Tos valios tikrai užteks (...) Pateikus pagrįstus argumentus, tas palaikymas turi būti", - žurnalistams tvirtino V. Šapoka.

Su valstiečiais nesitarė

Paklaustas, ar su „valstiečių" vadovybe jau yra aptaręs, kokias lengvatas būtų galima naikinti, ministras sakė, kad tokio pokalbio nebuvę.

„Šito klausimo nesame svarstę. Manau, kad lengvatų ir įvairių lengvatinių režimų klausimą reikia svarstyti kompleksiškai - matant pilną vaizdą apie visas lengvatas, kokios jos yra, matant visas landas, kuriomis yra naudojamasi. Nereikėtų iš viso to komplekso ištraukinėti po vieną gabaliuką", - aiškino V. Šapoka.

Tačiau jis sutiko, kad nuo įvairių lengvatų panaikinimo priklausys, kiek ateityje didės neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD).

Didės neapmokestinamosios pajamos

„NPD turi būti didinamas nuosekliai, tik tada galėsime sumažinti pajamų netolygumus, nes dabartinė sistema yra prisisotinusi. Jei šeima uždirba nedaug ir turi  vaikų, tai NPD didinimas nebeduoda jokio efekto, dėl to ta transformacija reikalinga", - žurnalistams sakė V. Šapoka.

Kalbėdamas apie galimą automobilių mokestį, kuris padėtų mažinti aplinkos taršą, ir cukraus mokestį, kuris skatintų vartoti mažiau cukraus, V. Šapoka konservatoriams teigė, kad sprendimai bus priimami tik išnaudojus kitas galimybes.

Taršos ir cukraus mokesčiai

„Siekiant kovoti su negerovėmis, ar tai būtų perteklinis cukraus vartojimas, ar kitos, visų pirma turi būti išnaudotos visos kitos priemonės, kurios gali būti ne mažiau efektyvios neliečiant mokestinių klausimų", - frakcijoje teigė V. Šapoka.

Žemdirbių mokesčiai

Ūkininkams taikomas ne įprastas 15 proc., o tik 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Individualią žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų gautos (uždirbtos) pajamos iš žemės ūkio veiklos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamos tik tais atvejais, kai šias pajamas gaunantis gyventojas privalo registruotis PVM mokėtoju.

„Sodros" įmokas privalo mokėti tik tie žemdirbiai, kurie valdo ne mažesnius kaip 4 ekonominių dydžių ūkius - tai yra dirbantys maždaug 25-33 hektarų žemės arba turintys apie 20 galvijų bei iš savo ūkio gaunantys apie 4 tūkst. eurų pajamų per metus. Šiems ūkininkams  dabar yra nustatytas 28,5 proc. „Sodros" įmokos tarifas. Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai taip pat moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

PVM lengvatinių tarifų ūkininkams nėra nustatyta, bet yra tam tikros specialiai jiems taikomos taisyklės, kurios yra palankesnės nei kitiems ūkio subjektams. Ūkininkai gali taikyti specialų apmokestinimo momentą - iš esmės sumokėti PVM už parduotą produkciją tik gavę už ją pinigus. Ūkininkams, kurie nėra PVM mokėtojai, gali būti taikoma kompensacinio PVM tarifo schema - už produkciją ūkininkai gauna 6 proc. priemoką.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojui nuosavybės teise priklausantis ar jo įsigyjamas nekilnojamasis turtas, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti. Ūkininkams taip pat yra nustatyta žemės mokesčio lengvata, pagal kurią žemės mokesčiu neapmokestinama ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė trejus metus nuo jos įgijimo.

Žemės mokesčio įstatyme taip pat nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu (2013-2017 metų mokestiniais laikotarpiais) mokesčio suma už žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę) visais atvejais neturi neviršyti 0,29 euro už vieną arą.

Ūkininkai taip pat turi teisę gauti tam tikrą kiekį dyzelino, apmokestinamo lengvatiniu 21 euro už 1 tūkst. litrų tarifu (standartinis tarifas - 330,17 euro už 1 tūkst. litrų). Leidžiamo įsigyti dyzelino kiekiai yra apskaičiuojami kiekvienam individualiai ir priklauso nuo tam tikrų kriterijų - pasėlių rūšies, pasėlių ploto ir panašiai.

VMI duomenimis, 2015 metais ūkininkai iš viso deklaravo 1,111 mlrd. eurų pajamų (10,3 proc. daugiau nei 2014 metais), jų sumokėtų mokesčių suma siekė 65,68 mln. eurų (7,1 proc. daugiau) ir sudarė vos 1 proc. visų per metus sumokėtų mokesčių (6,46 mlrd. eurų).

Išskirtinės sąlygos turi būti pagrįstos

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad ūkininkai turi išskirtines mokestines sąlygas, kurios, anot jo, turėtų būti peržiūrėtos ir nesant būtinybei panaikintos.

„Ūkininkai dabar turi išskirtines sąlygas, turbūt taip reikėtų įvardinti. Yra senas labai ginčas, yra žemės ūkio bendrovės, jų yra turbūt apie 200, jos vykdo visą apskaitą kaip įmonės, o ūkininkams nėra tokio reikalavimo, todėl tokios lengvatos ir susidaro. Esame sukūrę tokią sistemą ūkininkams ir turbūt labai gerai, kad kažkada buvo tai sukurta ir žemės ūkis mūsų pakilo nuo labai didelio dugno iki europinio lygio", - interviu Žinių radijui teigė Seimo Pirmininkas.

„Mokestinės lengvatos turbūt turi turėti priežastį, kodėl jos turi būti. Manau, kad apskaitos ateitis turi būti įvertinama, ir gerai, kad tuo užsiima ne žemės ūkio specialistai, bet mokestinės srities", - pridūrė V. Pranckietis.

BNS, MŪ inf.