Vilnius. Europos pieno tarybos (EMB) asamblėjoje, šįkart surengtoje Vilniuje, vyko karštos diskusijos, kaip įveikti pieno krizę Europoje. Vis labiau linkstama prie nuomonės, kad pieno kainoms būtinas reguliavimas.

Gamybos savikainos nedengianti žaliavinio pieno kaina – didžiausia šiuo metu visos Europos pienininkų problema.

„Tikimės, kad Europos Parlamento nariai mums padės paskleisti žinią, kokia turi būti pieno kaina – ne mažesnė negu gamybos savikaina“, – asamblėjoje išsakė viltį EMB prezidentas danas Kjartanʼas Poulsenʼas. Jo teigimu, šiuo metu dauguma Europos pieno gamintojų dirba nuostolingai, o sunkiausia padėtis – Lietuvoje, todėl EMB ir surengė asamblėją čia, norėdama palaikyti lietuvių pieno gamintojus.   

EMB tarybos narys Guy‘us Francq‘as iš Belgijos išreiškė visišką solidarumą su Lietuvos ūkininkais: „Lietuva dažniausiai yra mažiausiai už pieną gaunanti šalis. Neteisinga, kad mes, belgai, turime su jumis konkuruoti, nors kai kūrėme ES, tai kainos visoje bendrijoje turėjo būti harmoningos.“

Europos pieno tarybos asamblėjoje, kuri sprendžia itin svarbius sektoriaus klausimus, dalyvauja 16 ES valstybių atstovai

EMB asamblėjoje, kuri Vilniuje dar tęsiasi ir šiandien, dalyvauja 16 šalių atstovai, dauguma jų – ūkininkai. Į dieninę trečiadienio sesiją buvo atvykę ir Seimo kaimo reikalų komiteto atstovai – pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Vigilijus Jukna, Europos Parlamento narys (EP) Bronis Ropė. Pastarasis yra vienas aktyviausių pieno gamintojų gynėjų, EP jau pateikęs pasiūlymų dėl galimų priemonių pieno sektoriaus problemoms spręsti. Būtent B. Ropei ir teko daugiausia išklausyti europiečių skundų ir klausimų.

Geriausias kainos reguliavimo pavyzdys – ispanų modelis

Sprendžiant ankstesnes krizes buvo taikomas savanoriškas gamybos mažinimo europiniu mastu principas. Ir dabar EMB Rinkos atsakomybės programą (MRP) tai siūlo kaip galimą variantą. Vis dėlto vis garsiau kalbama, kad pieno kaina turi būti reguliuojama valstybiniu arba europiniu lygiu. Anksčiau kaip tam tikras reguliavimo mechanizmas veikė pieno kvotos, bet 2013 m. jas panaikinus, neliko jokio apsauginio modelio nuo rinkos grimasų.

Europos pieno tarybos nariai per asamblėją išsakė viltį, kad jų siunčiamas žinutes išgirs politikai ir padės sektoriui išlipti iš duobės

Kad žaliavinio pieno kainą reguliuoti reikia, sutarė bene visi asamblėjos dalyviai, tokiai pozicijai visiškai pritaria ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis. Tik koks pieno kainos reguliavimas – valstybinis ar europinis – turėtų būti, kol kas vieningos nuomonės Europos pieno taryboje neprieita. Vakarų Europos šalys labiau norėtų savarankiškumo, Lietuvos pienininkai labiau linksta į europinį reguliavimą.

Kainos reguliavimo pavyzdžiu rodomas ispanų modelis – Ispanija yra vienintelė ES šalis, priėmusi įstatymą, kuris garantuoja, kad pirkėjas negali nupirkti produkcijos iš ūkininko žemesne kaina nei gamybos savikaina. Asamblėjoje apie jį daug kalbėta, svarstyta galimybė ispanišką įstatymą pritaikyti visoje Europoje.

EP narys B. Ropė yra bendravęs su Ispanijos atstovais, ministru, kurie kviečia atvažiuoti ir pažiūrėti, kaip veikia tas įstatymas. „Pasiūliau Lietuvos valdžiai nagrinėti tą modelį ir nelaukti europinio mechanizmo, kuris galbūt kada nors bus sukurtas visoms šalims. Imtis iniciatyvos ir tai daryti patiems. Kviečiu ir kitų šalių atstovus pasinaudoti ispanų patirtimi“, – kalbėjo B. Ropė.

Jis atmetė skeptikų replikas, neva „mums to neleis Europa“ – pagal europinį principą kas leidžiama vienai šaliai, negali būti draudžiama kitai.

Europarlamentaro EMB tarybos nariai teiravosi, kaip jis įsivaizduotų to modelio pristatymą ir galimybę perkelti į nacionalinių valstybių teisės aktus. „Klausimas tik toks – ar norėtų likusios 26 ES šalys tą modelį taikyti. Ar susitartų vyriausybės europiniu lygiu?“ – svarstė B. Ropė. Juk nors problemos ir panašios, jų sprendimo būdus kiekviena šalis mato per savo prizmę ir interesus.

EMB prezidentas K. Poulsenas pažadėjo, kad ši ūkininkų interesams nuo 2006-ųjų atstovaujanti organizacija toliau dirbs dėl galimybės ispaniškąjį modelį pritaikyti visoje Europoje.

Europarlamentaras Bronis Ropė ir EMB prezidentas Kjartanʼas Poulsenʼas panašiai mato pieno sektoriaus problemas

Prancūzas Boris‘as Gounduin‘as, EMB tarybos narys, įsitikinęs, kad ne tik pieno gamintojai, bet ir politikai žino, ko reikia, kad sistema veiktų, tačiau EMB susiduria su politinės valios problema. „Iš jūsų ir norime politinės valios – svarbu pažadinti Europos politikus“, – EMB tarybos nariai kreipėsi į B. Ropę.

Europarlamentaras sutinka, kad visose ES šalyse turi būti įtvirtinta sąžininga konkurencija, kuri užtikrintų orų ūkininkų gyvenimą. Tik kaip tai padaryti? Daug kas priklauso nuo šalių Vyriausybių, nes, tarkime, Lietuvoje, jis susidarė įspūdį, kad gyvulininkystė politikams neatrodo perspektyvi sritis. B. Ropė teigė, kad jį pribloškė faktas, kad Lietuvoje per 2018–2022 m. pieno ūkininkų sumažėjo 45 proc. Tokią šalies pieno sektoriaus padėtį jis pavadino kritine.

Lietuva praleido progą tapti pavyzdiniu pieno sektoriumi

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas pastebėjo įdomų faktą – Lietuvos pieno sektorius galėjo būti pavyzdinis visoje ES, kai 2015 m. priėmė Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą. „Su šiuo įstatymu galėjome sėkmingai reguliuoti kainas. Bet „reguliuojame“ taip, kad tuoj nė 200 tūkst. karvių Lietuvoje neliks. Blogai, kad įstatyme nėra prekiaujančiųjų apibrėžimo – todėl ir turime tokią padėtį. O galėjo būti taip, kad europiečiai važiuotų į Lietuvą semtis gerosios patirties“, – kalbėjo E. Pranauskas.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas įsitikinęs, kad kol visi nuostoliai bus nurašomi ant silpniausios grandies – ūkininkų, tol nieko nebus. „Svarbiausia – turi būti teisingas kainos pasiskirstymas tarp gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, kad pienas nebūtų superkamas žemesne negu savikaina kaina“, – kalbėjo ūkininkų savivaldos atstovas.

Siekti vieningo pieno kainos reguliavimo ragino ir Seimo narys V. Jukna. „Blogiausia, kad nėra bendros vizijos. Politikai turi susitarti, kokio agrarinio sektoriaus reikia Lietuvai. Gyvulininkystė vienareikšmiai turi būti pagrindinė šaka, nes yra svarbi visai ekonomikai, – teigė V. Jukna. – Ir uždarbis iš pieno turi būti toks, kad ūkininkai galėtų ir investuoti į ūkį – tik tada pieno sektorius bus gyvybingas ir stiprus.“

B. Ropė neseniai lankėsi vienoje nedidelėje Rumunijos pieno perdirbimo įmonėje, kuri per parą perdirba 30 t pieno. Įmonė savo pieno tiekėjams ūkininkams moka pusantro karto didesnę kainą už rinkos. Pasiteiravus, kaip nebankrutuoja, atsakė, kad turi 15 parduotuvių, dar 10 steigia, taigi, patys produkciją realizuoja, šiek tiek jos eksportuoja ir tai leidžia mokėti daug didesnę kainą už žaliavinį pieną. Tokiu būdu išlaiko ir nuolatinius pieno gamintojus.

Tai dar vienas pavyzdys, kad už pieną gali būti mokama ori kaina, tereikia abipusio susitarimo, pagarbos ir, pasak EMB prezidento, padoraus požiūrio į ūkininkus.

Vakar vakare EMB taryba ir kartu atvykę Europos ūkininkai, kurių dauguma atstovauja mažiems ir vidutiniams šeimos ūkiams, apsilankė moderniame 450 karvių Irenos Daukantienės ūkyje (Jonavos r.). Robotizuotas ūkis svečiams padarė įspūdį, jie ilgai kamantinėjo ūkio veterinarijos gydytoją Virginijų Kanapę apie šėrimą, laikymo sąlygas, sveikatingumą.

EMB asamblėjos nariams apie modernų Irenos Daukantienės ūkį pasakojo veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė

Tai – pavyzdinis ūkis, tačiau ūkio šeimininkė I. Daukantienė optimizmu netrykšta – ūkis dirba nuostolingai, šiemet ir grūdų kaina negelbėja. „Negana to, tiek reikalavimų ir nesąmonių mums prikurta... Tegul žino užsieniečiai, kaip gyvename“, – sakė ūkininkė.

EMB asamblėja sunkiausiai iš visos ES gyvenantiems Lietuvos pieno gamintojams išreiškė palaikymą ir solidarumą. O kiek jos metu išsakytų pasiūlymų pavyks perkelti į teisės aktus, kad žaliavinio pieno kaina padengtų savikainą, priklausys nuo ūkininkų gebėjimo įtikinti ir politikų valios bei požiūrio.