Euras nuo hektaro asociacijoms: dosnus tik retas žemdirbys
2020-06-15

Kaunas. Šiemet deklaruojant pasėlius pirmą kartą yra galimybė euru nuo hektaro paremti žemdirbių asociacijas. Deklaravimo terminams einant į pabaigą domimės, ar ūkininkaujantieji noriai remia jiems atstovaujančias organizacijas.

Šiemet dėl koronaviruso pandemijos sukeltų suvaržymų įprasti pasėlių deklaravimo terminai irgi buvo pakoreguoti, t.y. pratęsti. Pasėlius galima deklaruoti nuo balandžio 20 d. iki birželio 22 d. Tačiau iki gegužės 3 d. deklaravimas vyko tik nuotoliniu būdu. Po šios datos jau galima deklaruoti įprastai, fiziškai atvykus į savivaldybių žemės ūkio skyrius. Pavėluotai deklaracijos bus priimamos nuo birželio 23 d. iki liepos 17 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma mažinama 1 proc.

Deklaruodami savo pasėlius pareiškėjai gali savanoriškai pasirinkti, ar skirti dalį lėšų (1 Eur/ha) nuo jiems priskaičiuotos ir reikalavimus atitinkančios pagrindinių tiesioginių išmokų sumos žemdirbius vienijančioms ir jų interesams atstovaujančioms organizacijoms. Galima pasirinkti ne daugiau kaip 2 asociacijas. Tokiu atveju, kiekvienai tektų po 0,5 Eur nuo žemdirbio deklaruoto hektaro.

Linas Agro 20 08 03

Savanoriško paramos skyrimo ūkininkus vienijančioms asociacijoms tvarka yra nustatyta žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-281, išleistame balandžio 10 d. Asociacija, pageidaujanti gauti dalį pareiškėjų jai savanoriškai skirtos paramos, privalo: vienyti ar galėti vienyti pavienius žemdirbius ir pagrindinę veiklą vykdyti žemės ūkio srityje; ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. būti įregistruota Juridinių asmenų registre (kaip nurodyta Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme); ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 1 d. įgyti paramos gavėjo statusą (kaip nurodyta Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme).

Stebuklų nesitiki

Ar žemdirbiškos organizacijos naudojasi atsiradusia galimybe gauti papildomų lėšų savo veiklai, ar jos agituoja savo narius skirti po eurą nuo ha, kiek tikisi surinkti lėšų?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas sako, kad raginimų sąjungos nariams skirti jai po eurą nuo hektaro nebuvo. „Buvo žinoma bendra informacija, manau, tie, kurie įvertino mūsų sąjungos darbus, kaip giname savo narius, kaip jiems atstovaujame, patys nuspręs, ar skirti tą eurą. Geriausia - demokratija, kai nėra jokios prievartos, kai kiekvienas ūkininkas, priklausantis LŪS, išreiškia savo apsisprendimą“, - sako J. Talmantas.

LŪS pirmininko teigimu, ir šiuo metu sąjunga lėšų stygiaus nejaučia, išlaiko jos turimų darbuotojų etatus, o kiti dirba visuomeniniais pagrindais. „Gyvename tik iš nario mokesčio, iš valstybės nieko negauname, tas sprendimas po vieną eurą nuo hektaro, manau, mūsų nenustebins. Bus daugiau pinigų, gerai, nebus, išgyvensime iš dabartinio biudžeto“, - sako J. Talmantas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) duomenimis, visos šalies žemės ūkyje veikiančios bendrovės (juridiniai asmenys) nariai valdo per 300 tūkst. ha. Jeigu teoriškai nuo ha jos skirtų po eurą, tai galėtų susidaryti trečdalis milijono. Aišku, nes visos bendrovės yra LŽŪBA narės. Asociacijos generalinis direktoriaus Jonas Sviderskis sako, kad ir šiuo metu organizacija išgyvena iš narystės lėšų, būtinybės jų gauti papildomai lyg ir nėra.

„Bendrovės moka nario mokestį nuo turimų hektarų ir nuo gyvulių skaičiaus. Todėl asociacija išsilaiko ir iš nieko papildomai neprašome, negauname nė cento, - sako J. Sviderskis. - Mes nė vienos bendrovės neagitavome ir neraginome deklaruojant pasėlius būtina paremti asociaciją. Tikimės, kad tai savaime suprantama, jeigu nori palaikyti atstovaujančią asociaciją. O tokių, kurie nieko neprisidėdami naudojasi mūsų organizacijos pasiektais tikslais, kaip žinome, yra ir, matyt, bus.“

Kiek paramos lėšų tikisi gauti LŽŪBA, pasak J. Sviderskio, kol kas neskaičiuojama. Be to, numatyta, kad deklaravimo metu asociacijai paskirtos lėšos bus užskaitomos kaip nario mokestis (jeigu asociacija gaus duomenis, kiek iš konkrečios bendrovės pervesta lėšų). O jeigu deklaravimo metu iš kokios nors bendrovės bus gauta daugiau lėšų negu numatytas jos narystės mokestis, tai pinigus numatoma grąžinti. Pagal tokią tvarką išeina, kad papildomų lėšų pagal naująją žemdirbių rėmimo formą LŽŪBA kaip ir negautų...

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas, Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Daniulis teigia, kad organizacija informavo savo narius ir kitus ekologiškai ūkininkaujančius apie naują paramos galimybę. „O rezultatą pamatysime rudenį. Mes gautas lėšas galėtume užskaityti kaip nario mokestį, bet tam reikėtų pakeisti asociacijos įstatus“, - sako S. Daniulis.

Pernai Lietuvoje sertifikuotas ekologinės gamybos plotas viršijo 200 tūkst. ha. Tačiau LEŪA nesitiki, kad visi ekologiškai ūkininkaujantieji parems šią jiems atstovaujančią organizaciją.

Kiek deklaruota ir kam skirta

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskienė portalą manoūkis.lt informavo, kad iki birželio 9 d. buvo pateikta 93 490 paraiškų ir deklaruotas 1 759 953 ha plotas. Iš jų 3140 pareiškėjų pateikė paraiškas savarankiškai (per e-valdžios vartus) ir deklaravo 105 030 ha.

2019 m. iki tos pačios datos buvo pateikta 122 930 paraiškų, o deklaruotas plotas sudarė 2 898 011 ha. Tačiau, kaip žinome, pernai pagrindinio deklaravimo terminas buvo nuo balandžio 15 d. iki birželio 7 d. Tad lyginti šių ir praėjusių metų deklaravimo tempus negalima.

ŽŪIKVC duomenimis, žemdirbių organizacijų, kurioms deklaravimo metu galima skirti paramą, sąraše yra net 80.

Skaičiuojant teoriškai pagal Lietuvoje deklaruojamą bendrą žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, žemdirbiams atstovaujančios organizacijos galėtų sulaukti beveik 3 mln. eurų. Būtų tikrai įspūdinga suma!

Tačiau dabartiniai duomenys rodo, kad žemdirbiai jiems atstovaujančioms asociacijoms nėra dosnūs: iki birželio 9 d. tik 3773 pareiškėjai yra pažymėję požymį dėl 1 Eur/ha skyrimo žemdirbius vienijančioms asociacijoms. Pasak R. Vitkauskienės, tai sudaro tik apie 4,04 proc. nuo visų minėtai datai pateikusių paraiškas pareiškėjų. Vadinasi, iš šimto deklaruojančiųjų tik 4 nusprendė nepagailėti euro nuo ha iš būsimų išmokų skirti žemdirbiams atstovaujančioms organizacijoms.

Portale manoūkis.lt šiuo metu vykdomoje apklausoje ta pačia tema irgi atsispindi panašios tendencijos: iš kelių šimtų pateikusiųjų atsakymus tik 16 proc. pareiškė, kad skyrė paramos, o beveik du trečdaliai neketina nieko remti. Likusieji dar neapsisprendė.

Gana netikėti duomenis ir apie tai, kokios organizacijos sulaukia daugiausiai populiarumo tarp potencialių rėmėjų. Pagal ŽŪIKVC pateiktą informaciją, pirmąsias penkias pozicijas birželio 9 d. deklaravimo duomenimis užėmė: Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų skyrius, Rokiškio rajono ūkininkų sąjunga, Ukmergės rajono žemdirbių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjungos Mažeikių skyrius.

„Tokia paramos forma sunkiai skinsis kelią“

Svarstant naująjį būdą žemdirbiams paremti savo organizacijas S. Daniulio nuomone, tokia parama sunkiai skinsis kelią dėl kelių priežasčių.

„Visų pirma, mūsų šalies didelė dalis ūkininkų įpratę gauti veltui ir už nieką nemokėti. Trūksta bendruomeniškumo jausmo, supratimo, kad jiems atstovaujančiose organizacijose žmonės dirba dažniausiai neatlygintinai, kad reikia lėšų tiek savo šakos veiklos viešinimui, tiek produkcijos reklamai ir kitai veiklai. Tie pinigai nebūtų pravalgomi ar panaudojami kažkieno asmeninėms reikmėms.

Galbūt daugelis žemdirbių neturi informacijos apie tai, galvoja, kad surinks pinigų, kažkam atiduos ir tas pralobs. Matyt, buvo per mažai diskusijų ir informacijos šia tema, kad galėtume tikėtis didžiulių paramos lėšų. Pamatysime, kaip sakoma, viščiukus skaičiuoja rudenį“, - svarsto S. Daniulis. Jis dar priduria, kad minėta paramos forma nėra lanksti, nes galima pasirinkti tik dvi organizacijas, o aktyvūs ūkininkai dažnai būna kelių asociacijų nariai. Kaip tuomet pasirinkti prioritetus?

Pasak S. Daniulio, jau kiek anksčiau ir žemdirbių savivaldoje, ir valdžios institucijose buvo diskutuojama apie tai, kad minėta paramos žemdirbių organizacijoms forma prieštarauja ES teisei, nes ūkių gautos tiesioginių išmokų (kitaip tariant, paramos) lėšos negali būti perskirstomos kaip parama dar kitoms asociacijoms.

„Paramos žemdirbių asociacijoms klausimą vertėtų spręsti ne per deklaravimo, o per mokesčių sistemą. Manau, daug efektyvesnis būdas paremti žemdirbių savivaldą būtų per žemės mokestį, nesvarbu, ar tu ją deklaruoji dėl tiesioginių išmokų, ar ne. Taip pat ir su miškais. Mokesčius administruojanti įstaiga lengvai galėtų atlikti paskirstymą. Taip, įvesti žemdirbių paramos jų savivaldos organizacijoms mokestį, manau, reikia, bet šiuo metu pasirinkta savanoriška forma per pasėlių deklaravimą problemos neišsprendžia“, - teigia S. Daniulis.

Dabar lieka laukti deklaravimo pabaigos ir duomenų suvestinių, kai sužinosime galutinius skaičius apie tai, kaip žemdirbiai pasinaudojo nauja numatyta galimybe paremti savo asociacijas.

Įdomu tai, kad pagal minėtą žemės ūkio ministro įsakyme nustatytą Savanoriško paramos skyrimo ūkininkus vienijančioms asociacijoms tvarką pareiškėjui iki einamųjų metų, kuriais teikiama paraiška, spalio 1 d. leidžiama atsisakyti savanoriškai pasirinkto sprendimo skirti dalį paramos sumos pasirinktai (-oms) asociacijai (-oms). Išeitų, kad ūkininkas deklaravimo metu nutaręs skirti 1 eurą nuo hektaro kuriai nors organizacijai, po to gali persigalvoti ir savo paramą „atsiimti“. Tokiu atveju būsimos paskirtos paramos organizacijoms lėšos dar gali sumažėti.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios mintys / emocijos Jus aplankė sužinojus apie pasiektą ES susitarimą dėl didesnių tiesioginių išmokų?
Orai