Vilnius. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nariai nuotoliniame posėdyje aiškinosi, kokią naudą žemdirbiai gaus iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF)lėšų. Optimizmu jie netryško – patyrę agrarininkai mano, kad pinigų žemės ūkiui yra daug mažiau, negu reikia.

Kai Vyriausybė panaikino konkretaus finansavimo šaltinio neturėjusį 5,8 mlrd. Eur Ateities ekonomikos DNR planą, jį pakeitė veiksmų ir projektų, kurie bus finansuojami 2021–2027 m. ES fondų lėšomis, sąrašas. Visos žemės ūkio priemonės buvo orientuotos į būsimąjį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių (RRF) projektą.

„Čia visos mūsų viltys“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės  vadovė Virginija Žoštautienė.

RRF – tai papildomas finansinis instrumentas Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims. Jam bus taikomas tiesioginio valdymo principas, tai reiškia, kad visi veiksmai, atsiskaitymai, rodikliai bus derinami su Europos Komisija.

Žaliajam kursui turi būti skirta ne mažiau 37 proc., skaitmeninimui – 20 proc. RRF lėšų. Tinkamos išlaidos bus iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. „Gerai, kad ES išlaidų dalis sudarys 100 proc., bet bus taikomos ir valstybės pagalbos taisyklės. Tai reiškia, kad kiekvienai priemonei reikės žiūrėti, kaip tai dera su valstybės pagalba“, – aiškino V. Žoštautienė.  

Visos šalies ministerijos RRF investicijų aprašymus turi pateikti Finansų ministerijai iki vasario 15 d., po diskusijų antrasis projektas turi būti parengtas kovo 18 d., o kovo 31-ąją Lietuvos RRF planas turi būti pradėtas derinti su EK.

Bendra RRF lėšų suma – 2,225 mlrd. Eur. Žaliajai pertvarkai skirta 823,1 mln. Eur (37 proc.), skaitmeninimui – 444,9 mln. Eur (20 proc.), kitoms sritims (švietimui, sveikatai, inovacijoms ir mokslui ir kt.) – 956,6 mln. Eur (43 proc.).

RRF finansavimo prioritetai – žaliajai pertvarkai

Taigi, RRF finansavimo prioritetai numatyti žaliajai pertvarkai – atsinaujinantiems energijos ištekliams, darniam transportui, energijos efektyvumui, žiedinei ekonomikai, aplinkosaugai, klimato kaitos, kurią sukelia žemės ūkis, mažinimui.

„Žemės ūkis savo RRF reformą „Žemės ūkio perorientavimas į tvarų ūkininkavimą“ kreipia žaliuoju kursu. Pagrindinis reformos tikslas – pasiekti proveržį visame žemės ūkyje, pereinant į tvarų ūkininkavimą, iki 2030 m. sumažinti ŠESD kiekį 9 proc., prisidėti prie anglies absorbcijų, mažinti anglies dvideginio patekimą į atmosferą ir t. t.  Tikimasi, kad reforma padės kurti didesnę pridėtinę vertę, sumažinti poveikį aplinkai“, – kalbėjo V. Žoštautienė.

Ji pridūrė, kad žemdirbiai galės dalyvauti ir kitų ministerijų teikiamuose projektuose, nes bus jų susietų su žaliąja pertvarka. Pavyzdžiui, Energetikos ministerijos reformos projektuose žemdirbiai galės dalyvauti dėl dviejų – atsinaujinančių energijos išteklių plėtros (tai investicijos į saulės, vėjo jėgaines) ir biometano dujų gamybos – investicijų.

Akcentuojant aplinkosauginius aspektus – bioįvairovės atsikūrimą ir ŠESD emisijų mažinimą, RRF projekte siūloma investuoti į keturias kryptis: dirvožemio kokybės valdymo sistemos sukūrimą, pažangių technologijų plėtrą gyvulininkystėje, pelkių atkūrimą organiniuose dirvožemiuose ir paviršinių vandens telkinių būklės gerinimą.

Pasak V. Žoštautienės, svarbu tai, kad konkrečiai priemonei ir investicijai negali būti dvigubo finansavimo. Be to, įgyvendinant priemonę, mokėjimai siejami su veiklos rezultatais, nepasiekus siektinų tarpinių rezultatų, mokėjimas nebus atliekamas.

Žemės ūkio ministerija RRF‘ui pateikė 124,9 mln. Eur paraišką, visas investicijas įtraukė į Vyriausybės priemonių planą, kuris turi būti tvirtinamas kitą savaitę ir tada bus aišku, ar visos ŽŪM investicijos atsidurs bendrame RRF plane. Kol kas gilios politinės diskusijos, anot ŽŪM atstovės, dar nebuvo.

Perspektyva nedžiugina: įsipareigojimų daug, o investuoti nebus iš ko

LŽŪT narys, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas pasidžiaugė, kad priemonės sutampa su žaliuoju kursu ir kad tikslaus ūkininkavimo proveržio programa eina į gyvenimą. Bet jis domėjosi ir kitų nedidelių projektų, ypač „gilioje krizėje esančio“ gyvulininkystės sektoriaus, likimu. Vienas tokių – mobilių skerdyklų įrengimas,

Mobilių skerdyklų įrengimą, pasak V. Žoštautienės, ūkininkams ir dabar galima finansuoti iš KPP lėšų. „O tai, kad pati valstybė įsigis mobilių skerdyklų ir skers gyvulius, švelniai sakant, buvo pafantazuota. Dar net nepradėjus plačiai plėtoti temos, Konkurencijos taryba aiškiai pasakė, kad yra privatus sektorius, kuriam reikia sudaryti galimybes pirkti mobilias skerdyklas, kas ir yra padaryta“, – sakė ji.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis stebėjosi: „Kam vienam ūkiui reikalinga mobili skerdykla už KPP lėšas? Šioje vietoje turi būti valstybės interesas padėti smulkiam sektoriui ir sutrumpinti maisto tiekimo grandinę.“ V. Žoštautienė atsakė, kad dėl skerdyklų ji mato ir kooperacijos galimybę.

Dabartinis LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis svarstė kas bus, kai užsidarys „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kur reikės dėti gyvulius? „O dar, kalbant apie RRF, kokią skaitmenizaciją galės daryti ūkininkas, turintis kelias karves, kibirą pienui pamelžti, šakes ir savo rankas? Kaip jis toliau vystysis? Tokių ūkių yra apie 16 tūkst. – kokia jų ateitis?“ – retoriškai klausė J. Vilionis.

Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius akcentavo, kad žaliasis kursas palies kiekvieną ūkininką, nepriklausomai nuo ūkio dydžio ir krypties. Dėl RFF projektų jam peršasi išvada, kad pinigų žemės ūkiui yra žymiai mažiau, negu ūkininkai galėjo tikėtis, kad būtų pasiektas proveržis.

„Dar didesnę problemą matau, kad patvirtinti projektai galutinio vartotojo – ūkininkų – nepasieks. Per tą laikotarpį gal pastatys dvi biojėgaines, bet ar užteks pinigų jas integruoti į gamtinių dujų tinklą, ar bus pastatyti valymo įrengimai – nebus masto, nebus ir tokių investicijų atsipirkimo. Kyla abejonių, ar bus proveržis, ar būsime tik šiek tiek pasistūmėję ir sustoję. Visi kiti projektai irgi skirti didesniems, galintiems investuoti ūkiams“, – tvirtino R. Juknevičius.  

V. Žoštautienė atsakė, kad mažesniems ūkiams, trumposioms maisto grandinėms skiriamas nemažas dėmesys. Tam yra numatyta specialių priemonių, kur bus dedami prioritetai ir akcentai dėl paramos.

Pasak R. Juknevičiaus, ūkininkams labiausiai ir neramu dėl tų fondų, kurie buvo garsiai išreklamuoti, kaip jie pakeis konkurencingumą ir padės atsigauti ūkio ekonomikai: „Tie pinigai nepasiekė vienodai visų tos ekonomikos dalyvių, ūkininkų. KPP pinigų portfelis ateinančiame laikotarpyje bus mažesnis, o ūkininkų įsipareigojimai – gerokai didesni negu anksčiau.

Vidutiniai prekiniai ūkiai, kurie iš savo ūkio maitina šeimas, jaučiasi labiausiai nuskriausti. Jiems sunkiausia investuoti, nes KPP jiems nėra palanki. Perspektyvoje matyti, kad tiems ūkiams teks labai daug įsipareigojimų, o investuoti nebus iš ko. Iš pradžių DNR, dabar RRF sukėlė nereikalingus lūkesčius ūkininkams. Dabar yra didelis nusivylimas.“

Pasak A. Macijausko, itin skausmingas dalykas yra reikalavimas sumažinti metano kiekį ir Lietuvai beveik neįmanomas, nes sutarta nemažinti gyvulininkystės sektoriaus. Tad vienintelis galimas ŠESD žemės ūkyje sumažinimas – per azoto suboksidą.

Tikslaus tręšimo programa, jo įsitikinimu, labai pagelbėtų ir gyvulininkystei, nekalbant apie tai, kad gyvulių augintojai galėtų įsigyti mėšlo ir srutų skleidimo įrangą su galimybe skleisti kintama norma pagal dirvožemio tyrimus. Tikslus tręšimas atvertų kelią gyvulininkystės plėtrai.

A. Macijauskas akcentavo dar vieną dalyką: visos artimiausios mūsų kaimynės – Latvija, Lenkija, Estija – žada didinti žemės ūkio emisijas. Ypač daug didesnes emisijas žemės ūkyje numato estai ir tai aiškina labai paprastai – daugės gyvulių, gamyba bus intensyvesnė, žemė bus dirbama intensyviau ir bus daugiau naudojama trąšų.

„Taip estai aiškina savo Nacionaliniame energetikos ir klimato veiksmų plane. Panašiai kalba ir latviai bei lenkai. Mes vieninteliai iš regiono numatome mažinti ŠESD emisijas žemės ūkyje. Tai skandalingas faktas, kodėl apie tai nekalba ministerija, Vyriausybė? Nes mes galų gale pralaimėsime konkurencinę kovą ir mūsų produkcijos vietą parduotuvėse užims kaimynai“, – pabrėžė A. Macijauskas.  

MŪ inf.