Vilnius. Lietuva ketina Teisingumo Teismui skųsti Europos Komisijos sprendimą šaliai sumažinti 1,9 mln. eurų paramą už esą netinkamai išmokėtą paramą iš rinkos pasitraukusiems pieno ūkius turėjusiems ūkininkams.
2015 metų birželį Europos Komisija (EK) Lietuvai skyrė 5 proc. finansinę pataisą nuo 2010-2013 m. išmokėtų kompensacijų vyresniems kaip 55 metų ūkininkams, nusprendusiems pasitraukti iš rinkos. Komisijos teigimu, Lietuva buvo nubausta, nes atrankos metu nebuvo tinkamai įvertinta, ar prieš pasitraukdamas ir perleisdamas ūkį ūkininkas gavo pajamų iš pieno pardavimo.
„Lietuvos argumentas toks, kad jeigu ūkininkas turėjo pieno kvotą, tai buvo aiškus požymis, kad jis parduoda pieną į rinką“, – teigė Žemės ūkio ministerijos 3-iojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Lozoraitis.
„Sąlyga, kad pieno kvotą turintys ūkininkai gali dalyvauti šitoje priemonėje, buvo įrašyta Europos Komisijos reglamente, tam tikroje išimtyje, skirtoje specialiai Lietuvai. Ginčysime, kad teismas ir EK neatsižvelgė į specifines nuostatas, skirtas būtent Lietuvai“, – pridūrė jis.
Lietuva 2015 m. sprendimą apskundė ES Bendrajam teismui, tačiau pernai lapkritį jis atmetė skundą. Anot teismo, vien pieno kvotos, kurias turėjo beveik 96 proc. visų pareiškėjų, neleidžia nustatyti, ar jie užsiėmė prekine gamyba. Kitaip tariant, Lietuva neįrodė, kad pieno kvotą turintis ir ūkį perleidžiantis asmuo gavo realių pajamų.
Lietuva nesutiko su teismo argumentais ir ketina jį skųsti ES Teisingumo Teismui.
Pagal ES priemonę, pagal kurią buvo mokamos išmokos vyresnio amžiaus ūkininkams už pasitraukimą iš aktyvios žemės ūkio veiklos, 2004-2009 metais buvo gauta apie 19 tūkst. paraiškų. Jas galėjo teikti 55 metų sulaukę ūkininkai, o parama jiems buvo mokama ne daugiau kaip 15 metų – iki 70-ties.
Už ankstesnio laikotarpio tokį pat pažeidimą (2007-2010 metų mokėjimus pagal 2004-2009 m. paraiškas) Europos Komisija jau buvo skyrusi 3 mln. eurų finansinę pataisą Lietuvai.
Šio sprendimo Lietuva neginčijo. Anot T. Lozoraičio, tąkart buvo abejojama sėkme, nebuvo matoma teisinių galimybių ginčyti tokį sprendimą.
„Kadangi mokėjimai tęsiasi, maksimaliai parama ūkininkui gali būti mokama iki 15 metų, tai EK tęsia šią sankciją (...) už mokėjimus, kurie buvo atlikti 2010-2013 metais“, – sakė T. Lozoraitis.
Vykdydama 2015 metais EK skirtą vadinamąją finansinę pataisą Lietuva jau yra sumokėjusi 1,9 mln. eurų, EK šią sumą išskaito iš einamųjų mokėjimų pagal tam tikras programas.
„Nekompensuojamos lėšos, skirtos kaimo plėtrai. Tą sankciją Lietuva apmokėjo jau 2015 metais, nes tokios taisyklės, jei Komisija priima sprendimą, jis įvykdomas iš karto, paskui yra galimybės ginčytis teismuose“, – teigė T. Lozoraitis.
Sprendimą, ar kreiptis į ES Teisingumo Teismą, Vyriausybė svarstys trečiadienį pasitarime.
BNS inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)