Vilnius. Kalbant apie inovatyvų žemės ūkį vis dažniau minimi ir dronai. Parama jiems įsigyti dar neskiriama, nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tikina, kad ateityje tokią investiciją ūkyje ji bus linkusi laikyti tinkamomis paramos išlaidomis. Tačiau kol kas dėl tokios paramos skyrimo – tik ginčai ir diskusijos.

Ūkininkės Audronės Rudienės noras pasinaudoti parama investicijoms į žemės ūkio valdas ir įsigyti droną įvėlė į beveik metus trunkančius ginčus su Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA) ir ŽŪM.

Gavusi neigiamą sprendimą, ūkininkė kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri skundą nusprendė tenkinti. Komisijos nuomone, paraiška vertinta netinkamai, NMA įpareigota ją svarstyti iš naujo. Šis ginčas paskatino platesnes diskusijas, kokia dronų ateitis žemės ūkyje, kaip tai reglamentuojama.

Trečiadienį apie tai kalbėta ir parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Transporto kompetencijų agentūros (TKA) Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Plėta priminė – kad ir kokia būtų bepilotė skraidyklė (BO) (dronas), jei ją ketinama naudoti žemės ūkyje, reikalingas specialiosios kategorijos leidimas, kurį išduoda Agentūrą.

Norint naudoti, reikalingas specialiosios kategorijos leidimas

Agentūros atstovai priminė ir pagrindinius žingsnius, ūkininkui įsigijus BO. Pirmiausia ją reikia užregistruoti, nurodyti naudotoją. Taip pat žemdirbys arba turi pats įgyti nuotolinio piloto pažymėjimą ir STS kvalifikaciją, arba turėti konkretų asmenį, atitinkantį šiuos reikalavimus. Norint gauti specialiosios kategorijos leidimą, reikia kreiptis į Agentūrą.

TKA leidimas turi tam tikras sąlygas: įrašomas konkretus orlaivis ir kokiais tikslais bus naudojamas. Pasak V. Plėtos, 2022 m. žemės ūkiui buvo išduotas vienas leidimas, galiojęs visą sezoną. Šiemet yra gautos trys paraiškos, viena išduota, kitos nagrinėjamos ir taisomi trūkumai. 

Pasak V. Plėtos, svarstant apie agrodrono sąvokos įtraukimą į teisės aktus, reikia prisiminti, kad ji kyla iš panaudojimo srities ir jos įtraukti į Aviacijos įstatymą negalima, nes bus sukurta prieštara ES teisei.

„Jei dronas reikalingas naudojimui žemės ūkyje, tai turėtų būti įtvirtinta žemės ūkio srities teisės aktuose. Dėl kontrolės, ar jis naudojamas pagal paskirtį, matome tokį mechanizmą: mūsų išduodami leidimai yra riboto laiko, kas metus juos reikia pratęsti, taip įmanoma sukontroliuoti, kad tas įsigytas aparatas naudojamas pagal sritį. TKA atlieka dronų naudotojų patikrinimus ir žiūri, kaip vykdoma reali veikla, ar laikomasi skrydžių saugos standartų“, – kalbėjo Transporto kompetencijų agentūros atstovas.

Purkšti iš oro – vienintelis insekticidas miškams

Tai, kad žemės ūkyje naudojant dronus dar reikėtų išspręsti tam tikrus klausimus, teigė ir asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė. Anot jos, dabar, norint droną naudoti augalų apsaugai ir purkšti iš jo, reikalingas produktas, tinkamas purkšti iš oro. Šiuo metu toks registruotas tik vienas.

„Norint registruoti produktą, reikia atlikti biologinio efektyvumo tyrimus, o tam reikia gauti Valstybinės augalininkystės tarnybos leidimą. Tokie leidimai šią dieną neišduodami, nes Lietuvoje nėra atitinkamų sertifikatą turinčių įmonių, kurios gali tuos tyrimus atlikti. Šiek tiek patinė situacija, nes gamintojai nesikreipia, draudžiama purkšti, kol nėra registracijos, o registruoti negalima, nes nepavyksta gauti leidimo efektyvumo tyrimams. Manau, tai yra namų darbai Žemės ūkio ministerijai“, – problemas vardijo Z. Varanavičienė.

Vėliau žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis papildė, kad tas vienintelis registruotas AAP – insekticidas lervoms miške purkšti.

Tai, kad dronai žemės ūkyje jau naudojami ir yra moderni priemonė, leidžianti naudoti inovatyvias agrotechnologijas, tikino ir Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius Rimantas Čiūtas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovas Saulius Daniulis.

Ateityje bus remiamas ir dronų įsigijimas?

Vis dėlto, panašu, daugiausia diskusijų kelia ne pats dronų naudojimas, o tai, ar jiems įsigyti galima naudotis parama, ar teisiškai tai galima laikyti žemės ūkio technika.

Seimo narys Jonas Gudauskas svarstė, ar tikrai ŽŪM ir NMA buvo teisios atmetę ūkininkės paraišką. Jo teigimu, pavyzdžiui, robotai finansuojami jau keletą metų ir tinka, tad proveržis galėtų įvykti ir su dronais.

NMA Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento direktorius Kšištof Dokudovič teigė, kad Agentūra vadovaujasi patvirtintomis taisyklėmis.

„Aiškiai parašyta, kokia įranga remiama. Agrodoronai (komerciniu pavadinimu) ar bepiločiai orlaiviai nepatenka į finansuojamų išlaidų kategoriją“, – teigė K. Dokudovič.

Tai tvirtino ir E. Giedraitis. Anot jo, dabar dronai nepriskiriami prie žemės ūkio technikos ir įrangos. Be to, teisės aktai numato, kad parama negali būti teikiama tokiems dvigubo naudojimo įrenginiams, kaip automobiliai, laivai ir orlaiviai.

„Mes kito apibrėžimo be orlaivio neturime. Kaip žemės ūkio technikos ir įrangos negalime remti. Kaip ministerija nesame nusiteikę prieš tai. Pradėjus aiškintis, kodėl dronai neremiami, visi atsakymai būdavo, kad ES nereglamentuoja“, – kalbėjo žemės ūkio viceministras. 

Pasak jo, aiškaus reglamentavimo nėra visoje ES, o reglamentų rengimas esą sustojo dėl karo Ukrainoje, atsiradus kitų prioritetinių darbų.

E. Giedraičio teigimu, investiciniuose projektuose svarbu, kad investicija atitiktų ūkio gamybinį potencialą. Įprastai žemės ūkio technikai galima paskaičiuoti, kiek padargas per dieną nudirbs, ar jis atsipirks, o dėl dronų – neaišku.

„Tikrai esame nusiteikę ateityje dronus padaryti tinkamomis išlaidomis, bet šiuo metu tai dar netinkama. Kas dėl Ginčų komisijos, NMA jau gavo raštą, kad vertintų paraišką pakartotinai. NMA, esu įsitikinęs, tai ir padarys. Ginčų komisija nieko nepasakė apie dronus – jie tinkami ar ne, tiesiog jiems pritrūko argumentų. Tai argumentus rasime arba jau turėsime paremti dronus. Bet ateityje jau norime remti“, – aiškino E. Giedraitis.

Parlamentinio Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad svarstymais, galima purkšti iš oro ar ne, yra nonsensas, nes jau ir prieš 20 metų laukai būdavo purškiami iš mažų lėktuvėlių, o purkštuvas irgi purškia iš atitinkamo aukščio.

„Jūsų visi argumentai – kaip nesuteikti tos galimybės. Mąstymas visiškai pasenęs, neieškote būdų kaip išspręsti. NMA jau yra apmokėjusi dronus, tik tada, kai buvo parašyta, kad tai yra purkštuvas. Galite paneigti arba ne, bet yra nupirktų dronų su paramomis. (...)  Turėtume nustoti kalbėti, kad negalima daryti, turime sakyti, kaip galima padaryti ir kokias taisykles reikia pakeisti.

Neieškokime būdų, kaip neklausyti, įvykdykime pareigą ir pripažinkime vieną kartą, kad žemės ūkyje ta pažanga turi teisę būti remiama. Ir remkime tą pažangą“, – diskusijos taškus dėliojo V. Pranckietis, o Komitetas įpareigojo ŽŪM pateikti siūlymus, kaip dronai būtų naudojami žemės ūkyje.