Vilnius. Dėl sausros ūkininkams patiriant nuostolių, žemės ūkio ministras toliau žada žemdirbiams suteikti paramą, tačiau pripažįsta, kad pagalbos variantai yra riboti.
Ministras Giedrius Surplys kartoja, kad valdžia gali paankstinti tiesiogines išmokas, netaikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius, įkurti rizikų valdymo fondą.
„Žiūrėsime, kaip šiais metais galėtume anksčiau išmokėti avansą, kad galėtų padengti savo nuostolius tais pinigėliais. Rytoj važiuoju į Varėną, kaip ten iš tikrųjų situacija, ir susitikime su žemdirbiais jie man parodys laukuose, kaip reali situacija. Esame budrūs, bandome ieškoti sprendimų, bet tuos sprendimus galime pasiūlyti tik tokius, kokius turime“, – Seime žurnalistams sakė G. Surplys.
Jis pakartojo, kad žemdirbiams, nepasiekusiems privalomų Europos Sąjungos (ES) paramos rodiklių, nebus taikomos sankcijos. „Europos Sąjungos paramos taisyklės yra tokios, kad už kiekvieną gautą eurą ūkininkas turi atsiskaityti, jis turi pasiekti tam tikrus produktyvumo rodiklius ir štai dėl sausros greičiausiai taip ir bus, kad jie tų rodiklių nepasieks. Tai mes šitoje vietoje sakome: būkite ramūs, tikrai žiūrėsime jautriai ir tų sankcijų netaikysime“, – tikino ministras.
Pasak G. Surplio, ūkininkams gali būti palengvintos kai kurios draudimo sąlygos.
„Egzistuoja galimybė apsidrausti nuo stichinės sausros, tai kainuoja 28 eurai už hektarą metams, valstybė finansuoja 65 proc. tų išlaidų, tačiau kiek dabar girdžiu iš ūkininkų, tas draudimas nėra taip lengvai prieinamas ir draudimo sąlygos nėra tokios palankios. Taigi, vėlgi turime galvoti apie tai, kad turime peržiūrėti taisykles, ieškoti galimybių tiems ūkininkams apsidrausti kuo lengvesnėmis sąlygomis. Ką aš girdėjau iš žemdirbių, tai pavyzdžiui, poliso sąlyga yra tokia, kad turi būti 5 metai iš eilės sausra, tik tada gali būti kompensuojami nuostoliai“, – teigė G. Surplys.
G. Surplio teigimu, Vyriausybė turi planą sukurti rizikų valdymo fondą, tačiau tam reikia, kad prisidėtų ir žemdirbiai.
„Nebus taip, kad tas fondas tik iš valstybės pinigų bus kuriamas. Turime kartu su žemdirbių savivalda žiūrėti, kaip galima būtų tas krizes gamtines minimizuoti. (...) Vyriausybės priemonių plane yra įrašyti terminai ir mes startuojame su pieno sektoriaus rizikų valdymo fondu turėtume pakankamai greitai. Paskui žiūrėsime, kaip veiks, koks bus suinteresuotumas vėlgi iš žemdirbių, jeigu viskas pasiteisina, tada judėsime į kitus sektorius“, – sakė ministras.
Paklaustas, ar Vyriausybė galės kompensuoti nuostolius ūkininkams, G. Surplys teigė, kad tai mažai tikėtina, bet jeigu situacija paūmėtų, bus ieškoma visų įmanomų sprendimų.
„Mano dabar turimomis žiniomis, kadangi tai vis dėlto yra draudiminis įvykis, mes neturėtume kompensuoti tų nuostolių. Ir lygiai taip pat kalba Europos Komisija, kuri sako, kad tai yra draudiminis įvykis, dėl to neturėtume tikėtis, kad jeigu kreipsimės į Komisiją, būsime išgirsti. Tačiau vėlgi neatmetu galimybės, kad jeigu ta sausra tikrai parodys visus savo „nagus“ ir, kaip prognozuojama, neteksime iki trečdalio derliaus, kad tada nesiimsime visų galimų priemonių padengti žemdirbiams tuos nuostolius“, – sakė G. Surplys.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vedėja Viktorija Čėglienė BNS sakė, kad Lietuvoje iškrenta per mažai lietaus, kad mažėtų sausra. „Iš esmės situacija apskritai nesikeičia, nes tas lietus nedaro didelės įtakos“, – teigė V. Čėglienė.
Jos teigimu, sausrai įtakos daro lietus ir oro temperatūra. Šią savaitę sausra pradėjo vyrauti dar trijuose savivaldybėse – Rietavo, Širvintų ir Rokiškio, o savaitės pradžioje sausra išsiplėtė į Vilniaus, Varėnos, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Šalčininkų ir Šakių savivaldybes.
Nelyjant ir išliekant aukštai oro temperatūrai, šiose teritorijose gali būti nustatyta stichinė sausra. Stichinė sausra praėjusią savaitę paskelbta penkiose – Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybėse.
Lietuvoje ūkininkai pernai nukentėjo nuo liūčių. Europos Komisija (EK) tiesiogiai nuo liūčių nukentėjusiems šalies ūkininkams skyrė 9,12 mln. eurų, o dar beveik 17 mln. eurų skirta iš ES Solidarumo fondo.
Taip pat skaitykite:
BNS inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)