Akademija (Kėdainių r.). Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas abejoja, ar Baltijos šalims ir Lenkijai pavyks pasiekti tiesioginių išmokų suvienodinimo po 2020 metų. Ši idėja priimtina ne visoms ES šalims narėms. Kita bloga žinia - tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams ateityje gali sumažėti.

Žemės ūkio ministras B. Markauskas savo nuogąstavimais pasidalijo Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje.

Kovo 13-ąją Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai Rygoje pasirašė deklaraciją, kurioje išreiškiamas siekis suvienodinti po 2020 metų Europos Sąjungos šalių žemdirbiams mokamas tiesiogines išmokas. Ateinantį pirmadienį vyksiančiame ES žemės ūkio ministrų tarybos posėdyje numatyta oficialiai pristatyti šią deklaraciją.

Joje keturios šalys akcentuoja, kad Bendrojoje žemės ūkio politikoje turėtų išlikti vienkartinių išmokų už plotą schema ir savanoriška susietoji parama, taip pat didelis dėmesys turėtų būti skiriamas aplinkosaugai.

Esama didelės priešpriešos

Pasak B. Markausko, Baltijos šalių ir Lenkijos siūlomai konvergencijos (t. y. tiesioginių išmokų suvienodinimo) idėjai pritaria Slovakija. Kitų šalių atstovai per aptarimus ir diskusijas oficialiuose posėdžiuose, ypač kai jie viešai transliuojami, kalba apie pritarimą konvergencijai, tačiau neoficialiuose pasitarimuose dėstomos kardinaliai priešingos nuomonės.

„Olandija, Italija, Graikija yra kategoriškai nusiteikusios prieš konvergenciją. Bendras jėgų balansas mums nepalankus", - kalbėjo ministras.

Derybose dėl ES narystės Baltijos šalys, Lenkija ir kitos naujosios narės sutiko su nevienodomis išmokomis, nes pagal gamybos lygį ir pagal gamybos sąnaudas šios šalys atsiliko nuo ES vidurkio. Dabar produktyvumo, sąnaudų rodikliai gerokai pakito, todėl išmokų nelygybė Rytų Europos žemdirbių atžvilgiu įgauna diskriminacijos formą.

B. Markauskas atkreipė dėmesį, kad net šiame 2014-2020 m. etape pasiekti planuoto išmokų lygio gali nepavykti. „Nors Europos Komisijos įsipareigojimuose nurodoma, kad tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams 2020 metais sieks 196 Eur/ha, faktiškai suma gali būti mažesnė. Deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas padidėjo 150 tūkst. ha, išmokoms numatyta suma nedidėja, tad vienam hektarui tenkanti išmoka gali sudaryti 181 eurą", - sakė ministras.

Brukama savarankiškumo idėja

Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje dalyvavęs Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas pasidalijo Europos žemdirbių organizacijų Copa-Cogeca posėdžių naujienomis, susijusiomis su žemdirbių rėmimo perspektyvomis.

Anot A. Macijausko, labai dažnai kartojama, kad po 2020 metų valstybės narės turės daugiau savarankiškumo remti žemės ūkį. Tai reiškia, kad daug sprendimų dėl rėmimo turės konkrečios šalies žemės ūkio ministerija, bus tolstama nuo rėmimo visose šalyse suvienodinimo idėjos.

„Briuselis kalba apie tai, kad jis nustatys kažkokius bendruosius rėmus ar gaires, o visa kitą paliks spręsti pačioms šalims. Tai gero nežada", - sakė A. Macijauskas.

Jis papasakojo ir apie dar vieną diskutuojamą naujovę - ketinimą atsisakyti žalinimo ir dar kai kurių reikalavimų, kuriuos turėtų pakeisti vienas bendras visiems ūkiams taikomas nustatytų sąlygų kompleksas, grindžiamas labai abstrakčiu „conditionality" (sąlygiškumo) principu. Iš to, kas pateikiama Copa-Cogeca posėdžių dalyviams, kol kas aišku tiek, kad paramą galės gauti tik tas ūkis, kuris atitiks tą bendrąjį sąlygų kompleksą, nedarant išimčių jokiems (įskaitant ekologinius) ūkiams.

MŪ inf.