Vilnius. Biudžeto projektą apsvarsčius parlamentiniame Kaimo reikalų komitete, papildomų lėšų – beveik 20 mln. Eur – siūloma skirti savivaldybių žemės ūkio skyriams, pieniniams buliams, kompensacijoms už draudimus ūkinei veiklai.

Trečiadienį Seimo kaimo reikalų komiteto nuotoliniame posėdyje 2025–2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą pristačiusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė priminė, kad dabar formuojamas trejų metų biudžetas, tad jau anksčiau, planuojant 2024–2026 m. biudžetą, atsižvelgta į tai, kad pasibaigs Kaimo plėtros programa ir asignavimai.

Anot jos, lyginant tai, kas jau anksčiau suplanuota 2025 m., su pirminiu biudžetu, žemės ūkio sričiai numatyta skirti 44,2 mln. Eur daugiau. Žemės ūkio ministerijai kitąmet numatyti asignavimai siekia 1 224,2 mln. Eur, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) – 31,2 mln. eurų.

Daugiausia lėšų – 595,61 mln. Eur – planuojama skirti tiesioginėms išmokoms, 433,35 mln. Eur – kaimo plėtros priemonėms, 118,28 mln. Eur – kitoms priemonėms, o likusias – rinkos reguliavimo ir kitoms ES finansuojamoms priemonėms (32,5 mln. Eur), dotacijoms savivaldybėms (26,49), žuvininkystės priemonėms (17,97 mln. eurų).

Vis dėlto, palyginti su ankstesniais metais,  biudžeto asignavimai ŽŪM ir VMVT kitąmet mažėja 21,9 mln. Eur, o 2026 m. numatytas 169,6 mln. Eur mažėjimas. 

Į tai dėmesį atkreipė ir žemdirbių atstovai, teigdami, kad reikia lyginti palyginamus dydžius ir nekalbėti apie biudžeto žemės ūkiui didėjimą, kai, palyginti su ankstesniais metais, jis mažėja.

Tiek R. Mininienė, tiek žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus akcentavo, kad mažėjimai susiję būtent su pasibaigusiomis ir besibaigiančiomis Žuvininkystės ir Kaimo plėtros programų lėšomis.

R. Mininienė atkreipė dėmesį į tai, kad nors Vyriausybė nusprendė didinti valstybės rezervo apimtis, tinkamai jam suformuoti dar trūksta 22,9 mln. eurų. Taip pat lėšų skirti nenumatyta neseniai į ŽŪM pavaldumą perėjusios Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos įrangai atnaujnti. Tam reikėtų 254 tūkst. eurų.

Kaip ir kasmet, dvi sritys, kurioms finansavimas neskirtas arba skirtas gerokai per mažas, išlieka tos pačios – melioracija (jai reikėtų 15 mln. Eur) ir valstybės perduotoms savivaldybėms žemės ūkio funkcijoms atlikti (bent numatomam vidutinio darbo užmokesčio augimui padengti reikėtų 800 tūkst. eurų).

Būtent savivaldybių ir seniūnijų žemės ūkio specialistų darbo užmokesčiui Kaimo reikalų komitetas ir siūlo skirti papildomus 2 mln. eurų. Komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, juos būtų galima paimti iš asignavimų, skirtų kompensacijoms už kailinės žvėrininkystės veiklos nutraukimą. Tai siūloma, nes, pasak ŽŪM atstovų, kompensacijos jau numatytos ir šiemet, tačiau negauta nė vieno prašymo.

Atsižvelgta ir į Lietuvos žemės ūkio bendrovių siūlymą grąžinti paramą pieniniams buliams. Komiteto siūlymu, tam reikėtų skirti 5,3 mln. Eur iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, mažiau iš jo skiriant šlapynių ir pelkių įsisavinimui.

„Tokio finansavimo nereikės pelkių fondams, todėl tos lėšos gali būti čia panaudotos. Aišku, patikslins mus Finansų ministerijos žmonės, kurie žinos, bet, manau, viskas suprantama ir aišku“, – sakė V. Pranckietis. 

V. Tomkus priminė, kad pieniniams buliams paramos neliko atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas didesnę paramą skirti pieninėms karvėms.

Komitetas atsižvelgė ir į Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos siūlymą numatyti lėšų kompensacijoms už nuostolius dėl nuo 2025-aisiais įsigaliojančių apribojimų miškų savininkams ir ūkininkams. Tam siūloma skirti 12 mln. eurų.

Parlamentaras Sergejus Jovaiša teigė, kad verta nustatyti ir terminą, per kiek laiko tos kompensacijos turėtų būti išmokėtos, nes, tikėtina, jų bus prašoma daugiau nei už 12 mln. eurų.

„Jei norime daryti nuostolius, turime už juos sumokėti, jei negalime sumokėti, turime atsisakyti ambicijų“, – reziumavo V. Pranckietis.

Kaimo reikalų komitetas, be jau minėtų siūlymų skirti konkrečias sumas tam tikroms sritims, taip pat siūlo numatyti išimtinę galimybę 2024 m. melioracijos projektams skirtas lėšas perkelti į 2025 m., nes dalies projektų per vienus metus tiesiog nespėjama įgyvendinti. Vėliau, nuo 2025 m., tokia galimybė jau numatyta teisės aktų nustatyta tvarka.

Skaičiuojama, kad kitąmet valstybė turėtų surinkti 17,98 mlrd. Eur pajamų, išleisti – 23,02 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, biudžeto pajamos augtų 5,9 proc., o išlaidos – 11,7 procento. Biudžeto deficitas, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola turėtų sudaryti 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto. 

Pirmasis projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 21 d., antrasis – ne vėliau kaip gruodžio 18 dieną.