Vilnius. Beveik 70 proc. lėšų, numatytų Kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje (KPP) investicijoms į materialųjį turtą, valdų modernizavimą ir perdirbimą, buvo panaudotos per pirmuosius programos įgyvendinimo metus, tad per ateinančius ketverius metus naujų investicijų į žemės ūkį galimybės labai sumažėja.

„Nežinau, ar atsakinga ir gera praktika yra septyneriems metams numatytas Kaimo plėtros programos lėšas svarbiausiam prioritetui beveik visiškai išnaudoti per pirmuosius dvejus metus. Toks netolygus ES pinigų įsisavinimas kelia pagrįstą klausimą dėl šių lėšų panaudojimo efektyvumo. Todėl paraiškų surinkimą atnaujinsime tik po kruopščios inventorizacijos, įvertinę rezultatus ir apsibrėžę aiškius, skaidrius, racionalius prioritetus", - teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas (nuotr.).

Anot ministro, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento parengtas KPP paraiškų surinkimo 2017 metais grafikas turi būti tobulinamas, taip pat turi būti peržiūrėtos KPP administravimo taisyklės.

Nacionalinė mokėjimo agentūra pernai pareiškėjams ir paramos gavėjams išmokėjo rekordinę, daugiau kaip 970 mln. eurų sumą.

Kaimo plėtros programos biudžetas siekia 1,98 mlrd. eurų ir yra daugiau kaip 2 kartus didesnis už Estijos (993 mln. Eur) bei 30 proc. didesnis už Latvijos (1,53 mlrd. Eur) kaimo plėtros programas. Didžiąją dalį lėšų (85 proc.) šių programų finansavimui skiria ES, o likusią - nacionalinis biudžetas.

ŽŪM inf.