Briuselis. Europos Komisija paskelbė gaires, kurios turėtų padėti valstybėms narėms apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę nuo pernelyg intensyvaus spekuliacinio perpardavimo ir nuosavybės koncentracijos grėsmių. Šis dokumentas turės įtakos ir Lietuvos Seimui balsuojant ateinančią savaitę dėl žemės saugiklių įstatymo.

Europos Komisija pabrėžia, kad valstybės narės turi teisę riboti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, kad išsaugotų žemdirbių bendruomenes ir skatintų tvarų žemės ūkį, bet tai daryti jos privalo laikydamosi ES teisės aktų, visų pirma nuostatų dėl laisvo kapitalo judėjimo.

Paskelbtame komunikate Komisija pateikia ES Teisingumo Teismo praktika grindžiamas gaires valstybėms narėms, kaip jos gali reguliuoti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą. Valstybės narės yra kompetentingos priimti sprendimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo kontrolės priemonių, bet tam tikromis aplinkybėmis gali būti priimtini kai kurie apribojimai.

Tokiems ribojimams priskiriami: išankstiniai nacionalinių valdžios institucijų leidimai žemei įsigyti; įsigyjamos žemės ploto ribojimai; pirmumo teisė, kuria gali pasinaudoti tam tikrų kategorijų pirkėjai (žemės nuomininkai, kaimynai, bendraturčiai, valstybė), kad įsigytų žemės ūkio paskirties žemės prieš ją parduodant kitiems; valstybės nustatomos kainos.

Galimi ribojimai

Tačiau pagal ES teisę negalima nustatyti diskriminacinių apribojimų, pvz., reikalauti, kad žemę perkantis subjektas tenkintų kokius nors bendrus gyvenamosios vietos reikalavimus.

Taip pat neteisėti yra neproporcingai dideli tarpvalstybinių investicijų apribojimai. Remiantis teismo praktika, visų pirma yra neproporcinga: nustatyti prievolę ūkininkauti pačiam, drausti bendrovėms pirkti žemę, reikalauti, kad žemę perkantis subjektas turėtų žemdirbystės srities kvalifikaciją.

Kovo mėnesį Europos Parlamentoas paragino Komisiją nustatyti aiškius išsamius žemės rinkos taisyklių kriterijus, kad būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos laikantis ES teisės aktų.

Žemės ūkio paskirties žemė yra ribotas ir ypatingas turtas, kuriam reikia specialios apsaugos, todėl kai kurios valstybės narės nustato jos pirkimo apribojimus. Vis dėlto užsienio investicijos yra svarbus kapitalo, technologijų ir žinių šaltinis. Dėl jų gali didėti žemės ūkio našumas, o vietos įmonės gali įgyti daugiau galimybių gauti finansavimą.

Priekaištai valstybėms narėms

Europos Komisija 2015 m. pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš Lietuvą ir dar keletą valstybių dėl kitų ES šalių investuotojų diskriminacijos ir neproporcingai didelių tarpvalstybinių investicijų ribojimų. 2016 m. Europos Komisija išsiuntė pagrįstas nuomones Lietuvai, Bulgarijai, Vengrijai, Latvijai ir Slovakijai dėl nacionalinių nuostatų dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo.

Prieita prie nuomonės, kad tam tikros šių valstybių narių įstatymų nuostatos, ribojančios ES individualių asmenų ir bendrovių galimybes įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, yra diskriminuojančios arba pernelyg griežtos. Šie įstatymai buvo priimti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kai galiojo žemės ūkio paskirties žemės laisvo pirkimo išimtys, kurios tam tikroms valstybėms narėms buvo suteiktos stojant į ES.

Dėl saugiklių apsispręs kitą savaitę

Seimas, ketvirtadienį turėjęs apsispręsti, ar naikinti prieš kelerius metus įstatymu įtvirtintus kai kuriuos reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, dėl to balsuos po savaitės.

Toks sprendimas priimtas Seimo seniūnų sueigoje, Kaimo reikalų komitetui nebaigus svarstyti pataisų. Komitetas nutarė palaukti minėto Europos Komisijos komunikato.

Seimui siūloma naikinti žemės įsigijimo saugiklius, numatančius kvalifikacijos reikalavimus žemės pirkėjams, dėl kurių EK yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurie kliudo šaliai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO).

EK, MŪ inf.