Vilnius. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, iki nurodyto termino žemės mokesčio nesumokėjo penktadalis žemės savininkų. Žemdirbiai sako, kad dabar perskaičiuota žemės vertė labai padidino mokestį, o nieko nekeičiant problemų, tikėtina, bus ir ateityje, nes kai kurie savininkai staiga tapo popieriniais milijonieriais.

VMI duomenimis, žemės mokestį laiku – iki lapkričio 15 d. – sumokėjo 78 proc. savininkų, jo į savivaldybių biudžetus gauta beveik 50 mln. Eur – 84 proc. apskaičiuotos sumos. Šiemet šio mokesčio įplaukos turėtų siekti 59 mln. Eur– 44 proc. daugiau nei pernai, kai jo surinkta 41,1 mln. eurų.

Mokesčio iki termino pabaigos nesumokėjo 165 tūkst. gyventojų (8,7 mln. Eur) ir apie 2 300 įmonių (1 mln. eurų). Jiems nuo ketvirtadienio skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną.   

Šiemet žemės mokestis yra didesnis. Registrų centrui kas penkerius metus atnaujinant sklypų mokestinę vertę, šiemet ji padidėjo 43 proc. Labiausiai – 77 proc. – didėjo žemės ūkio paskirties sklypų, 33 proc. – komercinės, 28 proc. – pramonės ir sandėliavimo,  26 proc. – gyvenamųjų teritorijų, 23 proc. – mėgėjų sodo žemės mokestinė vertė.

Žemės mokesčio klausimas šią savaitę aptartas ir parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. 

Jame dalyvavęs VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis teigė, kad išimčių dėl žemės mokesčio nenumatyta, mokesčiai gali būti atidėti tik tiems gyventojams, kurie kreipiasi ir turi finansinių sunkumų.

„Gyventojai, turintys finansinių sunkumų, gali kreiptis dėl mokestinės paskolos sutarties ir tada jiems atsiranda galimybė mokestį atidėti, išdėstyti dalimis. Tačiau pagal įstatymą, jei nesikreipiama, nėra finansinių sunkumų, nuo kitos dienos skaičiuojami delspinigiai“, – posėdyje kalbėjo M. Endrijaitis.

Nors protokolinis parlamentinio Komiteto sprendimas bus priimtas vėliau, tačiau Seimo nariai sutarė – žemės įvertinimo, kas ir sudarė sąlygas šoktelti mokesčiui, tvarka turi būti tobulinama.

Komiteto vadovo Viktoro Pranckiečio pirminiu siūlymu, tam reikėtų iš sandorių apskaitos pašalinti komercinius ir ateityje tokiais tapsiančius plotus, nes būtent tokie sklypai vėliau padidina vidurkį.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis siūlė vėlinti teisės aktais numatytą terminą, iki kurio savivaldybės turi nustatyti mokesčio dydį. Dabar tai privalu padaryti iki liepos 1 dienos. Jo teigimu, racionaliau būtų nustatyti gruodžio 1 d. – tokiu metu formuojami biudžetai, savivaldybės galėtų su tai sieti.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prienų r. skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius teigė, kad tiek augusi mokestinė našta gali tapti pražūtinga jauniems ūkininkams.

„Beliko derybos, o jos kol kas labai sunkiai einasi. Pas mus labai daug jaunų ūkininkų, jei teks dirbti tik mokesčiams, jie po poros metų pabėgs iš žemės ūkio. Įvertinta tikrai neprotingai, reikia tobulinti“, – kalbėjo M. Butkevičius.

Kokie galėtų būti sprendimai? Seimo nario Kęstučio Mažeikos teigimu, net ir dabartinėje situacijoje, kai mokestis nustatytas ir jau turi būti sumokėtas, savivaldybės gali rasti sprendimą.

„Mokestis, kuris pakilo kai kur kartais, iš tiesų yra našta, tad savivaldybės, ypač tos, kuriose šiemet derlius buvo blogas dėl įvairių aplinkos, oro sąlygų, gali sudaryti sąlygas žmonėms kreiptis į Lengvatų komisiją (Mokesčių lengvatų komisiją – red. past.) ir tada jau ten priiminėti sprendimus“, – siūlė parlamentaras.

Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) vadovas Mindaugas Maciulevičius atkreipė dėmesį, kad finansiniu iššūkiu šiemet tapęs žemės mokestis iš esmės yra problemos pasekmė – taisyti reikia vertės nustatymo tvarką.

„Yra Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) deklaracijos, žemėlapiai. Paprasčiausiai užnešame vieną žemėlapį ant Registrų centro verčių ir ten, kur vykdoma reali žemės ūkio veikla, vertė skaičiuojama pagal našumo balą, melioracijos lygį. Ir viskas“, – sprendimą siūlė KRŪS pirmininkas.

Anot jo, dabartinė vertinimo sistema ir staiga išaugusi žemės vertė programuoja problemas ir ateityje. „Ne vien tik žemės mokestis yra problema, bet ir vertė. Jei žemės sklypas įvertintas 30 tūkst. Eur už hektarą ar daugiau, gali būti implikacijų dėl turto ir t. t.

Mes greitai pridarysime dirbtinių milijonierių, tada atsiras visai kitokios turto apmokestinimo, kitos iniciatyvos, jau nekalbu apie paveldėjimą ir pan. Labai prašytume atkreipti dėmesį ir persvarstyti pačias vertės“, – kalbėjo M. Maciulevičius.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ketina prie šio klausimo dar grįžti ir priimti protokolinį nutarimą artimiausiame posėdyje.