Briuselis. Mažai tikėtina, kad išmokos, kuriomis siekiama paskatinti ekologinių ūkių plėtrą, reikšmingai pagerins bendros žemės ūkio politikos veiksmingumą aplinkos ir klimato atžvilgiu, teigiama naujoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje. Joje nurodoma, kad dėl išmokų sistema tapo sudėtingesnė, o ūkininkavimo praktika pasikeitė tik maždaug penkiuose procentuose ES žemės ūkio naudmenų.

Auditoriai nagrinėjo, ar žalinimas galėjo padidinti BŽŪP poveikį aplinkai ir klimatui, atsižvelgiant į ES tikslus. Jie analizavo situaciją Graikijoje, Ispanijoje (Kastilijos ir Leono regione), Prancūzijoje (Akvitanijoje ir Šiaurės–Pa de Kalė regione), Nyderlanduose ir Lenkijoje.

„Žalinimas išlieka svarbi pajamų rėmimo schema, - sakė už auditą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Samo Jereb. - Mažai tikėtina, kad toks, koks dabar įgyvendintas, jis galėtų reikšmingai prisidėti prie BŽŪP veiksmingumo aplinkos ir klimato atžvilgiu gerinimo".

Auditoriai nustatė, kad Europos Komisija nebuvo suformulavusi išsamios žalinimo išmokoms taikytinos intervencijos logikos. Ji taip pat nenustatė aiškių pakankamai plataus pobūdžio aplinkosaugos tikslų, kurie turėtų būti pasiekti taikant žalinimo priemones. Be to, biudžeto asignavimai žalinimui nėra pagrįsti tuo, ar politika padeda įgyvendinti su aplinka ir klimatu susijusius tikslus.

Ataskaitoje nurodoma, jog buvo mažai tikėtina, kad žalinimas duotų didelę naudą aplinkai ir klimatui, visų pirma dėl to, kad didelė dalis subsidijuojamos praktikos būtų taikoma ir be išmokų. Auditoriai vertina, kad dėl žalinimo ūkininkavimo praktika pasikeitė tik maždaug penkiuose procentuose ES agrarinės žemės.

Auditoriai nustatė, jog politikos rezultatai mažai pateisino didelį BŽŪP sudėtingumą, kuris atsirado pradėjus taikyti žalinimą. Dalis šio sudėtingumo yra susijusi su žalinimo ir kitų BŽŪP aplinkosaugos reikalavimų dubliavimusi.

Auditoriai rekomenduoja, kad vykdant ateinančią BŽŪP reformą, Komisija suformuluotų išsamią BŽŪP indėlio į ES aplinkosaugos ir klimato tikslus intervencijos logiką. Savo pasiūlymuose dėl reformos Komisija turėtų laikytis šių principų:

• ūkininkai BŽŪP išmokas turėtų gauti tik tuo atveju, jeigu laikosi bazinių aplinkosaugos normų. Nuobaudos už nesilaikymą turėtų turėti pakankamą atgrasomąjį poveikį;
• žemės ūkio programos, skirtos tenkinti aplinkos ir klimato poreikius, turėtų apimti veiksmingumo tikslus ir finansavimo sistemą, kuri atspindėtų patirtas sąnaudas ir pajamų praradimą dėl veiklos, kuriais viršijamas bazinio aplinkosaugos lygio scenarijus;
• kai valstybėms narėms leidžiama pasirinkti iš kelių sprendinių, kaip įgyvendinti BŽŪP, iš jų turėtų būti reikalaujama įrodyti, kad jų pasirinkti sprendiniai yra veiksmingi ir efektyvūs siekiant politikos tikslų.

ES išleidžia 12 milijardų eurų per metus naujai ekologinei išmokai, kuri sudaro 30 proc. visų BŽŪP tiesioginių išmokų ir beveik 8 proc. viso ES biudžeto. Ūkininkams susidaro vidutinė apie 80 eurų vienam hektarui per metus išmoka (Lietuvos žemdirbiams mokama išmoka sudaro 49 eurus). Įdiegus žalinimo sistemą, Europos Parlamentas ir Taryba šias lėšas perkėlė iš kitoms tiesioginėms išmokoms skirto biudžeto.

MŪ inf.