Babtai (Kauno r.) Jau po mėnesio, balandžio 10-ąją, prasidės pasėlių deklaravimas. Žemės ūkio ministerija visose šalies apskrityse surengė mokymus deklaravimo naujovėms pristatyti. Svarbiausios iš jų - keičiasi aktyvaus ūkininko samprata, susijusių subjektų patikra, žalinimo reikalavimų įgyvendinimas, susietosios paramos reikalavimai.

Visose apskrityse surengtuose mokymuose kalbėta apie tiesioginių išmokų ir bendrąsias naudmenų deklaravimo, taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos paramos už plotus priemonių naujoves ir svarbiausius akcentus 2017 metais.

„Didesnių ar mažesnių atnaujinimų būna kasmet. Keičiasi kurių reglamentų reikalavimai, kuriuos reikia perkelti į nacionalinę teisę", - paaiškino Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento vyriausiasis specialistas Šarūnas Celiešius.

Galima deklaruoti tik pačių dirbamus plotus

Viena iš naujovių - pareiškėjas turi būti aktyvus ūkininkas: turėti žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus arba įrodyti, kad vykdo žemės ūkio veiklą. Paprasčiau sakant, pareiškėjas gali deklaruoti tik tuos plotus, kuriuos jis dirba. Pareiškėjas privalės aiškiai nurodyti, kokiais pagrindais jis valdo žemę: nuosavybės, nuomos ar panaudos (nebelieka grafos „kitais pagrindais"). 

„Visus žemdirbius kviečiame būti pilietiškus ir pranešti, jei matote atvejų, kai žemę deklaruoja jos nedirbantis subjektas. Bus atsižvelgta į kiekvieną skundą", - ragino Žemės ūkio ministerijos išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas Tadas Švilpauskas

Taip pat bus taikoma galimai neteisėtų sąlygų nustatymo metodika - kai pareiškėjas sukuria sąlygas gauti didesnę išmoką, negu jam realiai priklauso. Ši metodika skirta nustatyti fizinius arba juridinius asmenis, tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai suderinusius sąlygas, kuriomis siekta įsigyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą.

Paraiškos bus vertinamos pagal rizikos kriterijus dviem etapais: pirmas etapas - atrenkant galimai rizikingus pareiškėjus, antras etapas - nustatant galimai neteisėtas sąlygas. „Kol kas dirbant pagal šią metodiką yra identifikuota viena jaunųjų ūkininkų grupę ir kelios ekologinių ūkių grupės", - paaiškino Žemės ūkio ministerijos išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistasTadas Švilpauskas.

Nusižengusiems - geltonoji kortelė

Reikėtų atkreipti dėmesį į vieną punktą Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimuose: numatyta, kad erozijai jautriose teritorijose (statesniuose negu 12 proc. šlaituose) negalima auginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų - šakniavaisių ir šakniagumbių (deklaruojant pasėlius interaktyviame žemėlapyje bus matoma ta neleistina zona). Už šio reikalavimo pažeidimą taikoma sankcija - 20 proc. sumažinimas visai pagal paramą priskaičiuotai paramos sumai.

Po reglamento pakeitimo, apskaičiuojant sankcijas, gali būti pritaikytas geltonosios kortelės principas - sušvelninta sankcijų tvarka. Pavyzdžiui, pareiškėjas deklaravo 110 ha, tačiau patikros metu nustatyta tik 100 ha tinkamo ploto. Pažeidimas (viršdeklaravimas) sudaro 10 hektarų. Anksčiau pareiškėjui būtų taikoma dviguba sankcija (10 ha x 2) ir išmoka mokama už 80 ha. O pritaikius geltonosios kortelės principą, koeficientas yra ne 2, o 1,5 (10 ha x 1,5), ir jei tai yra pirmas pareiškėjo pažeidimas, apskaičiuota sankcija mažinama per pusę - lieka 7,5 ha. Iš 100 ha atėmus 7,5, pareiškėjui išmoka išmokama už 92,5 ha. Tiesa, jei kitais metais pažeidimas kartojasi, sumažinta sankcija sugrąžinama. Kitaip tariant, sušvelninimas gali būti taikomas tik vienus metus.

Šienauti - vieną kartą

Dar viena naujovė, kurią žemdirbiai sutiko itin palankiai - tai reikalavimas pievas ir ganyklas nušienauti tik vieną kartą (iki rugpjūčio 1 d., o įregistravusiems bičių šeimas - iki rugpjūčio 31 d.), taip pat nebelieka pievų priežiūros žurnalo.

Žemės ūkio ministerijos kartu su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro specialistais surengti mokymai sulaukė didelio dėmesio - vakar LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto salė Babtuose buvo pilnutėlė

Jaunųjų ūkininkų programoje esminių pokyčių nėra, reikėtų tik atkreipti dėmesį į patikslinimą - vienas fizinis asmuo gali dalyvauti tik vieno juridinio asmens valdyme; kitu atveju situacija vertinama pagal galimai neteisėtų sąlygų metodiką.

Supaprastinti žalinimo reikalavimai

„Pastebima tendencija, kad pareiškėjai vis geriau prisitaiko prie žalinimo reikalavimų", - gerais pokyčiais pasidžiaugė T. Švilpauskas. Šiemet yra šiokių tokių nedidelių žalinimo reikalavimų pakeitimų, visais jais siekta supaprastinimo.

Įsėliui tinka visos baltyminės ir nebaltyminės žolės. Kaip azotą kaupiantys augalai įskaitomi visi mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai sudaro daugiau kaip 50 procentų. Beje, žemdirbiai jau dabar turėtų ruoštis tam, kad greičiausiai nuo 2018 m. EASV plotuose bus draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus - EK jau šiemet norėjo pritaikyti šį draudimą.

Kol kas Lietuvoje visiškai nepopuliaru kaip galimybę atitikti EASV reikalavimus naudoti kraštovaizdžio elementus - dažniausiai pareiškėjai žalinimo reikalavimams įvykdyti sėja azotą kaupiančius augalus.

„Kraštovaizdžio elementų deklaravimas nėra toks sudėtingas dalykas. Tikrai rekomenduočiau atkreipti į juos dėmesį. Manau, ateityje jų svoris tik didės", - ragino T. Švilpauskas. Juolab, kad nuo šiemet miškelių, kūdrų ir griovių plotis ir plotas neribojamas.

„Deklaruojant pasėlius, reikės pareiškėjo sutikimo, kad VMI gali tikrinti jo duomenis dėl aktyvaus ūkininko kriterijų įgyvendinimo“, - sakėŽemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento vyriausiasis specialistas Šarūnas Celiešius

Susietoji parama

Susietosios paramos taisyklėse yra trys naujovės: tai susietoji parama sertifikuota sėkla apsėtiems javų plotams (jei jei auginami ne sėklai), bulvėms sėklai ir cukriniams runkeliams. Susietosios paramos už 2017 m. išmokos dydis javų plotams, apsėtiems sertifikuota sėkla - tik 16 eurų/ha, šiek tiek solidesnėmis sumomis galės džiaugtis bulvių sėklai ir cukrinių runkelių augintojai - atitinkamai 202 ir 120 eurų/ha.

Vidutinis numatomos išmokos dydis 2017 m. būtų toks: VIPS + žalinimas + išmoka už pirmuosius hektarus - 167 eurai/ha. Jei dar prisideda ir jaunojo ūkininko išmoka (46 eurai/ha), tai susidaro 213 eurų/ha.

Tai preliminarūs išmokų dydžiai, kurie gali keistis esant deklaruojamos žemės ploto arba ūkių struktūros pokyčiams. Numatoma, kad iki 2020 m. vidutinis išmokų dydis turėtų pasiekti bent 75 proc. ES vidurkio. Tiksli informacija pateikiama ŽŪM puslapyje.

Šiemet deklaravimas prasidės balandžio 10 d., o baigsis birželio 6 d. Visi vėluojantieji deklaruoti šį darbą galės atlikti iki liepos 1 d., tačiau už kiekvieną uždelstą dieną galutinė paramos suma bus mažinama 1 procentą.

MŪ inf.