Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Agropolitika
Ar pavyks į Lietuvą grąžinti sėjamąsias kanapes?

Kaunas, gegužės 9 d. Jau dveji metai Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacija aktyviai siekia įteisinti sėjamąsias kanapes Lietuvoje. Pasak asociacijos direktoriaus Andriaus Osadčio, Lietuva yra vienintelė ES šalis, kurioje iki šiol sėjamųjų kanapių auginimas yra draudžiamas nacionaliniu lygmeniu. Tačiau jau šiemet mūsų šalyje gali būti auginama apie 100 ha kanapių.

„Dveji metai kalbamės su įvairiomis valstybinėmis institucijomis dėl šios žemės ūkio kultūros įteisinimo. Naujas įstatymo projektas stringa Seime, nors kalbantis su Seimo nariais, nėra pateikiama jokių svarių argumentų, trukdančių iteisinti sėjamąsias kanapes. Sakoma - sėkite, niekas jūsų neteis, tačiau išmokų negausite, nebent teismo keliu jas išsireikalausite iš valstybės biudžeto", - esama padėtimi stebisi A. Osadčis.

Įstatymo projektas dar derinamas

Bioversija 2024 07 09 m7

Kaip informuoja Seimo Kaimo reikalų komitetas, šiuo metu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo projektą Žemės ūkio ministerija yra išsiuntusi derinimui su kitomis institucijomis ir, sulaukus pasiūlymų ir rekomendacijų dėl šio įstatymo projekto, planuoja Vyriausybei svarstyti pateikti šių metų birželio mėnesį. Po svarstymo Vyriausybės posėdyje, įstatymo projektas turėtų atkeliauti ir iki Seimo - preliminariai galima tikėtis, kad tai įvyks birželio viduryje. Sėjamosios pluoštinės kanapės yra sėjamos nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio - taigi, dar vieni metai bus praleisti.

Andrius Osadčis

Tačiau A. Osadčio teigimu, kadangi ES teisės aktai sėjamąsias kanapes auginti leidžia, tai ir mūsų šalies ūkininkams nereikėtų bijoti sėti šių augalų. Juolab, kad Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklėse yra sudarytos galimybės deklaruoti sėjamąsias kanapes sėklai ir pluoštui.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo auginta apie 4 ha sėjamųjų kanapių, o derlius buvo sėkmingai nuimtas. Latvijoje jau šiemet planuojama sėti 1 000 ha kanapių, o iki 2015 m. pastatyti kelias perdirbimo gamyklas.

Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacija (BPKAPA) siekia, kad Lietuvoje kanapės būtų ne tik auginamos, bet ir perdirbamos. Greta kanapių, planuojama atgaivinti faktiškai žlugusį pluoštinių linų sektorių, taip pat plėtoti pluoštinių dilgėlių auginimą.

Ukrainoje - stipri kanapių selekcija

Moksliniai visų šių pluoštinių augalų tyrimai atliekami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Upytės bandymų stotyje, šių augalų auginimo agrotechniką ir perdirbimo galimybes tyrinėja mokslininkės Elvyra Gruzdevienė ir Zofija Jankauskienė. Užmegzti ryšiai su Ukrainos nacionalinės agrarinių mokslų akademijos Pluoštinių kultūrų institutu.

Kanapių bandymai Panevėžio r., Upytės bandymų stotyje

Šio instituto selekcininkai dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sukūrė kanapių veisles su mažu tetrahidrokanabinolio (THC) kiekiu, kurios auginamos pluoštui ir sėkloms Ukrainoje (pastaraisiais metais čia auginama apie 600 ha kanapių - palyginti su 1960 metais, kai Ukrainoje kanapių buvo auginama virš 50 tūkst. ha, tai labai mažai). Šiuo metu Ukrainoje leidžiama auginti sėjamąsias kanapes, kuriose THC yra ne daugiau nei 0,15 proc. Palyginimui - Kanadoje galima auginti veisles turinčias ne daugiau 0,3 proc. THC, ES - 0,2 proc.,

Daugumoje Pluoštinių augalų institute sukurtų veislių THC kiekis siekia tik 0,006 proc. Jų veislės Uso 14 ir Uso 31 yra įrašytos į ES katalogą. Ukrainos veislių sąraše yra įrašytos 7 institute sukurtos kanapių veislės su mažu THC kiekiu - Gluchovskij 46 ir Gluchovskij 33, Zolotinskij 11, Zolotinskij 15, Uso 14, Uso 31 ir Glera. Yra sukurta dar keletas naujų, ankstyvų ir produktyvių veislių, kurių THC kiekis nesiekia vienos šimtosios procento - tai Gliana ir Zoriana.

Sėjamųjų kanapių auginimo technologijas mokslininkai iš Ukrainos pristatys gegužės 13 d. BPKAPA organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje, kurioje bus plačiai kalbama apie pluoštinių kultūrų - linų, dilgėlių, kanapių - auginimo galimybes. „Norime parodyti šio sektoriaus ekonominę svarbą mūsų šaliai, kartu priminti istorinę vertę. Atgaivinti linų auginimą Lietuvai būtų tam tikras prestižas. O kanapės - irgi yra mūsų paveldas", - sako A. Osadčis.

Kanapių panaudojimas yra universalus: jos auginamos pluoštui, kurui (iš spalių pagamintos granulės kaitrumu prilygsta ąžuolo medienai, o iš vieno hektaro per metus galima užauginti net iki 25 t sausosios masės), pašarui gyvuliams (išspaudus aliejų, lieka išspaudos, turinčios didelę pašarinę vertę, ypač tinka ekologinei žuvininkystei, paukštininkystei bei gyvulininkystei), tai nepamainomi augalai sėjomainai ir t. t.

Po nesėkmingo bandymo - nauji planai

Vienas iš asociacijos steigėjų Edgaras Babanovas (Edgar Babanov) sėjamąsias kanapes prieš kelerius metus (2006 m.) augino Rokiškio rajone, Obeliuose. Tąkart derliaus jam taip ir nepavyko nuimti, nes už sėjamųjų kanapių auginimą jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (vėliau išteisintas remiantis prejudiciniu Europos Sąjungos Teisingumo teismo sprendimu), o kanapių laukas sunaikintas.

Edgaras Babanovas

Šiemet E. Babanovas vėl planuoja sėti sėjamąsias kanapes - tiesa, nedidelį jų plotą, apie 6 ha, derlių nuimti rankomis ir perdirbti kanapes tradicinių amatų pagrindais, per vasarą pagamintomis medinėmis perdirbimo staklėmis. „Norėtume įkurti pluoštinių augalų auginimo ir perdirbimo amatų pagrindais ūkį, kur visas darbas bus atliekamas rankomis ir medinėmis staklėmis. Pavyzdžiui, Japonijoje toks darbas labai vertinamas, o perdirbtas pluoštas naudojamas austi šilko kokybės ir plonumo audeklui, kurį naudoja vienuolių ir imperatoriaus rūmų poreikiams. Japonai laiko šitą augalą šventu ir garbina jį. Lietuvoje nuo seno šis augalas gerbtas ir apdainuotas dainose," - sako E. Babanovas. Pasak jo, kanapės - nereiklūs augalai, joms svarbu, kad dirva būtų nerūgšti ir gerai įdirbta.

BPKAPA nuomone, sėjamosios kanapės yra toks pelningas augalas, kad jas apsimoka auginti ir be išmokų. Kiek Lietuvoje atsirastų žemdirbių, norinčių auginti kanapes? BPKAPA duomenimis, šiemet jau ne vienas žemdirbys planuoja sėti kanapes, tačiau įteisinus šį augalą, jas mielai augintų dauguma ūkininkų, nes tai geriausias augalas sėjomainai ir finansiškai pelninga kultūra žemės ūkyje, o pagal panaudojimo universalumą joms neprilygsta nė vienas augalas.

BPKAPA gegužės 13 d. LŽŪU organizuoja tarptautinę konferenciją „Pluoštiniai augalai: auginimas, nuėmimas, perdirbimas, panaudojimas",skirtą ūkininkų, kaimo bendruomenių bei kaimo gyventojų supažindinimui su pluoštinių augalų (linų, dilgelių, kanapių) perspektyvomis Lietuvoje ir Europoje, auginimo bei perdirbimo technologijomis, šių augalų produkcijos netradicinio panaudojimo galimybėmis - atsinaujinantys energijos šaltiniai, biokuro gamyba, statyba.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
    Visos apklausos