Vilnius. Už apleistą, sumedėjusiais augalais apaugusią žemę, galima būtų mokėti išmokas, jei šiuos plotus traktuotume kaip kraštovaizdžio elementus. Tokį pasiūlymą diskusijose dėl apleistų žemių ateities pateikė žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

Apleistų žemių situacija apžvelgta praėjusios savaitės parlamentiniame Kaimo reikalų komitete. Viceministro Donato Dudučio teigimu, pagal Žemės ūkio duomenų centro gegužės mėn. duomenis, apleistos žemės šalyje priskaičiuojama 34 680 ha, iš kurių 23,3 tūkst. ha yra privati nuosavybė.

Statistiniai duomenys rodo, kad po itin ženklaus apleistos žemės sumažėjimo 2015 m. (iki 77 tūkst. ha, kai 2014 m. buvo 190 tūkst. ha), vėliau tokios žemės plotas tolygiai po truputį mažėja. Daugiausia tokios žemės esama nederlingose, mažiau tinkamose ūkininkauti žemėse, dažniausiai – Šiaurės ir Rytų Lietuvoje.

Anot D. Dudučio, daugiausia tokios žemės yra Vilniaus r., antras – Zarasų ir Molėtų r., po jų rikiuojasi Rokiškio r. Visuose kituose apleistų žemių plotai yra gerokai mažesni. 

„Didžioji dalis apleistų žemės plotų, apie 12 tūkst. ha, yra iki 0,5 ha ploto, iki 1 ha ploto yra 19 tūkst. ha, didesnių nei 1 ha yra 12 tūkst. ha. Didžioji dalis apleistų plotų, matyt, yra visokios pakriaušės, šlaitai, apipelkės ir kiti mažiau patrauklūs ūkininkavimui plotai“, – kalbėjo D. Dudutis.

Apleista žemė gali praversti?

Vis dėlto, nors apleistos žemės mažėja, dalis jos patenka į miškų apskaitą, tačiau už dalį dar kartais skiriamos baudos, apmokestinama didesniu žemės mokesčio tarifu.

„Šiandien situacija yra pasikeitusi iš esmės ir šitie plotai galėtų būtų įveiklinti visiškai kitu aspektu. Turint galvoje, jog pagal žaliąjį kursą trūksta žemės ūkio naudmenose draugiškų gamtai plotų, kurie tiesiogiai nenaudojami žemės ūkio gamybai, mes siūlome tuos plotus įveiklinti būtent šita kryptimi. Nebelaikyti jų apleista žeme kaimo vietovėse arba atsisakyti šios sąvokos, arba ją modifikuoti“, – kalbėjo viceministras.

Tokiu atveju kaimo vietovėse apleista žeme būtų siūloma laikyti tik pvz. eroduotą arba dėl žmogiškųjų veiksnių užterštą žemę, o sumedėjusia augmenija apaugusius plotus siūloma laikyti kraštovaizdžio elementais. „Juos įveiklinti kaip žemės ūkio naudmenas, laikomas draugiškomis gamtai teritorijomis, ir suteikti galimybę žemės savininkams ar naudotojams gauti ES išmokas už tų kraštovaizdžio elementų palaikymą ir priežiūrą“, – kalbėjo D. Dudutis.

Anot jo, jei būtų pakeista Strateginio plano nuostata ir būtų leista, kad kraštovaizdžio elementai galėtų būti ir didesni nei 0,5 ha ploto, tai dabartinės apleistos žemės būtų galima įtraukti apie 19 tūkst. ha.

„Turėtume papildomą galimybę eidami šiais keliais eliminuodami problemą, paversdami ją privalumu, turėti daugiau kraštovaizdžio elementų“, – sakė viceministras.

Jei tokioms idėjoms būtų pritarta, Žemės ūkio ministerija inicijuotų reikiamų teisės aktų pakeitimus.

Seimo nariai Jonas Gudauskas ir Juozas Baublys svarstė, kodėl šis kelias nebuvo pasirinktas dar rengiant Strateginį planą.

„Kodėl tai nebuvo padaryta? (...) Tai būtinai turėjo būti padaryta, kad visa nedirbama žemė deklaruojama ir užskaityta kaip negamybiniai plotai. Paramą mokėti ar nemokėti – kitas dalykas, nes jei nieko nedarai apleistoje žemėje ir gauni paramą – gal per didelė prabanga, bet bent užskaityti...“ – kalbėjo J. Baublys.

Nestigo Žemės ūkio ministerijai kritikos ir dėl to, kad dabar kraštovaizdžio elementu gali būti laikoma tik tai, kas yra arčiau kaip 5 m nuo dirbamos žemės.

Tiek viceministras, tiek žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad po pirmojo deklaravimo pagal Strateginio plano nuostatas, yra keistinų dalykų ir kai kas tikrai bus tobulinama, tačiau tai užtrunka, kadangi reikia Europos Komisijos sutikimo.

Sprendimus ragino gerai pasverti

Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio paskirties žemė visų pirma turėtų tarnauti maisto auginimui. J. Baublys taip pat sutiko, kad geros žemės neturėtų būti išimamos iš gamybos.

Įsižiebus diskusijoms dėl apleistos žemės pripažinimo kraštovaizdžio elementu, nepamiršti skaičiuoti paragino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas, priminęs, kad Lietuvos išmokų vokas – vienas kuklesnių. Vis daugiau aplinkosaugos iššūkių ir aplinkos tikslų tenka žemės ūkiui, kraštovaizdžio elementams gali būti taikomas koeficientas, tad jų gali tekti turėti daugiau.

„Lietuvos (išmokų – red.) vokas yra kukliausias. Šie kuklūs pinigai pirmiausiai turi būti skirti gamybai, o ne išmėtomi kraštovaizdžio arba pseudo kraštovaizdžio elementams, nes apleistą žemę vargu ar galima laikyti kraštovaizdžio elementu. Būkime atsargūs su jų įtraukimu į Strateginį planą. Pinigų mes neturime“, – gerai pasverti kiekvieną žingsnį ragino E. Pranauskas.

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis priminė, kad nuo 2020 m. Valstybinė miškų tarnyba atlieka medžių savaiminukų inventorizaciją. Tad kada žemės ūkio paskirties žemė gali virsti mišku? Vyresni kaip 20 metų savaiminukai jau apskaitomi kaip miškas. Jei savininkas nori, kad jaunesni savaiminukai būtų fiksuoti kaip miškas, tai inicijuoti gali žemės savininkas.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis teigė pritariantis, kad savaiminukais apaugusios, apleistos žemės problemą būtina spręsti ir atkreipė dėmesį, kad, viena vertus, tarsi skatinama, kad dalis jos taptų mišku, tačiau pasitaiko atvejų, kai ir su parama įveistam, deklaruojamam jaunam miškui, jei jis dar neapskaitomas kaip miškas, kai kuriose savivaldybėse taikomi didesni žemės mokesčiai kaip apleistai žemei.

V. Pranckietis teigė, kad, jo nuomone, be savininko žinios žemė mišku neturėtų tapti, savininkai tik galėtų būti skatinami tai padaryti savanoriškai.