Vilnius. Laukuose kompostuojamas mėšlas kas savaitę turėtų būti vartomas komposto vartytuvu, o norint mėšlą ar kompostą parduoti – jis turi būti pakaitinamas iki tam tikros temperatūros. Tokie siūlomi mėšlo tvarkymo pakeitimai stebina žemdirbių atstovus.

Šią savaitę Teisės aktų sistemoje Žemės ūkio ministerija derinti su visuomene įkėlė žemės ūkio aplinkos ministrų įsakymo projektą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“. Pastabų projektui laukiama iki rugpjūčio 5 dienos.

Panašu, kad jų nestigs, nes vos įkėlus projektą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jį jau komentavo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas, ragindamas ūkininkus įsigyti autoklavus ir cituodamas viena projekto punktų: „Pagamintas tirštojo mėšlo kompostas gali būti panaudotas tame ūkyje ar įmonėje, kur jis buvo pagamintas arba jis gali būti parduodamas kitiems vartotojams. Parduodant, tirštasis galvijų mėšlas ar pagamintas kompostas turi būti apdorotas termiškai: ne trumpiau kaip 60 minučių, ne žemesnėje kaip 70 ºC temperatūroje.“

Vėliau portalui manoūkis.lt E. Pranauskas komentavo, kad Aprašą tikrai reikėjo keisti ir tai vertėjo padaryti seniai, tačiau dalis siūlymų kelia abejonių.

Kaip teigiamą pokytį jis įvardijo numatytą galimybę kompostavimo rietuvę laikyti laukuose iki 12 mėn. Tačiau, anot jo, ilgą laiką prašytų terminų išaiškinimo ir apibrėžimo, kas yra įmirkusi, apsnigta ir įšalusi žemė, ir vėl nėra.

„Jau nekalbu apie tą nesąmonę kaitintuvą. Visi turime greitpuodžius, pradėsime kaitinti po truputį. Įsipylei, nuvirei, vėl įpylei... Per šimtą metų ir suvirsi tą krūvą tokiu būdu“, – ironizavo E. Pranauskas.

Be šių pakeitimų, taip pat numatyta, kad tirštojo mėšlo kompostavimo rietuvės turi būti įrengiamos pagal turimo komposto vartytuvo techninius matmenis, kad suformuota tirštojo mėšlo kompostuojama krūva turi būti periodiškai, ne rečiau kaip kartą per savaitę, vartoma komposto vartytuvu. Priereiktų 6–9 tokių vartymų, atsižvelgiant į tirštojo mėšlo susikompostavimo laipsnį.

Ši nuostata E. Pranauskui taip pat kelia klausimų. „Kiekvienas ūkis po įrangą įsirenginės? Kas tas komposto vartytuvas – specialus agregatas ar gali būti paprastas kaušas? (...)

Jei sakome, kad turi būti tas vartytuvas, įsivaizduokite, stovi rietuvė kur nors lauko vidury – prie krašto jos negali dėti, nes bus arba griovys, arba kelias, arba gyvenvietė. Tai į tą rietuvę lauke turėsi nutiesti autostradą, kad ir per lietų, ir per sausrą galėtum privažiuoti permaišyti ir neįklimpti“, – kalbėjo LŽŪBA vadovas.

Anot jo, kalbant apie kompostavimą, reikėtų aiškiai suvokti, kad yra įmonės, verslas, kurios gamina kompostą, jį pardavinėja ir tam tikri technologiniai dalykai ten yra įprasti, tačiau vis dėlto reikėtų atskirti ūkį ir komposto gamybos įmonę – procesai ir jų greitis skiriasi.

„Įmonei svarbi kiekviena diena, o man ar per mėnesį perpus, ar per metus – aš turiu laiko, susifermentuos, vis tiek sunaudosiu“, – komentavo E. Pranauskas.

LŽŪBA vadovas atkreipė dėmesį ir į dar vieną Aprašo nuostatą, kalbančią apie tai, kad tirštojo mėšlo kompostavimo rietuves draudžiama įrengti virš požeminio sausinimo (drenažo) sistemų linijų.

Jis svarstė, ar tikrai visuose laukuose aišku, kur tos drenažo linijos eina, kokiu būdu ūkininkas turėtų jas atspėti, jei nėra susistemintų, prieinamų duomenų.

LŽŪBA prezidento teigimu, jei tai nauja melioracija, tikėtina, duomenys yra, bet jei daryta seniau, tobulinta, žemė ėjusi iš rankų į rankas, aiškiai žinoti gali būti sudėtinga.

„Kaime, kai kasa šulinius, eina vietos ieškoti su virgulėmis...“ – juokaudamas analogiją tarp sausintuvų ir vandens paieškų vedė E. Pranauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos vadovė Zita Dargienė portalui manoūkis.lt teigė, kad visų pirma tokie pakeitimai sukuria neatitikimų tarp skirtingų reikalavimų – viena  rašoma Mėšlo tvarkymo apraše apie tręšimo planus, kita reikalaujama suvesti į PPIS Tręšiamųjų produktų posistemio Tręšimo programėlę.

„Nežinau, kada mes sunešiosime tas jau ne medines, o metalines kurpes. Nežinau, kada čia ta kantrybė trūks. Kaip kokia piktžolė, kurios neįmanoma išnaikinti, tai čia panašiai su tuo mėšlu“, – apie tai, kad nuolat dėl mėšlo tvarkymo kyla klausimų ir neaiškumų, kalbėjo Z. Dargienė.

Anot jos, dažnai žemės ūkis lieka kaltas, nors, pavyzdžiui, analizuojant Aplinkos ministerijos pateikiamus duomenis apie Ventos upę, rašoma, kad pagrindiniai teršėjai – buitis ir nuotekos.

„Išnaikinkime tuos gyvulius, nereikia nei mėsos, nei pieno, valgykime tarakonus ir bus ramu. Nebesuvokiama“, – apie vis keliamus reikalavimus gyvulininkystei kalbėjo Z. Dargienė.

Be visų kitų pastabų, ji teigė, kad Aprašo projekte reikia koreguoti nuostatą, kad kompostavimo rietuvė įrengiama laukuose, kurių žemės paviršiaus nuolydis ne didesnis nei 12 proc., ir tik tuose laukuose, kuriuose bus tręšiama mėšlu ar pagamintu kompostu.

Pasak LŪS vicepirmininkės, čia nuolydis turėtų būti nurodomas ne procentais, o laipsniais. Diskutuotinų vietų, anot jos, yra ir daugiau, juos LŪS pateiks iki nurodytos datos.

„Man iki rugpjūčio 1 d. reikia šieną nuo laukų nusivežti, neskaitant to, kad dar rugiapjūtė. Žiūriu į kalendorių – man vėl ateis pažeidimai ir sankcijos, o dar, panašu, reikės mėšlą vartyti...“ – sakė Z. Dargienė.

Visą įsakymo projektą „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ galima rasti čia.