BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Verslo informacija
Ūkininkas Kazimiras Žeima nevengia eksperimentų: atskleidė, kodėl augina retus augalus

Rytų Lietuva negarsėja derlingu dirvožemiu, tačiau tai nereiškia, kad ūkininkavimo potencialas čia žemas. Švenčionių rajone ūkininkaujantis Kazimiras Žeima savo pavyzdžiu parodo, kiek daug sėkmės priklauso nuo požiūrio.

Jis pasakoja apie savo ūkininkavimo patirtį, o įmonės „Agrokoncernas“ konsultantė-agronomė Šarūnė Garlienė dalijasi įžvalgomis apie šio krašto žemės ūkio ypatumus.

Ūkininkavimą pakeitė tiesioginės sėjos technologija

Kazimiras iki 1990-ųjų dirbo gamykloje. Po gamyklos uždarymo jo tėvas, turėjęs žemės, paskatino sūnų įsitraukti į ūkininkavimą. 

„Neturėjau supratimo apie ūkininkavimą. Galvojau, kad neapsimoka žemę dirbti. Bet tėvas tepasakė: kaip gali neapsimokėti sau maisto užsiauginti“, – prisimena jis.

Iki 2006-ųjų Kazimiro Žeimos ūkis buvo nedidelis, tačiau kai įsigijo pirmąjį ratinį traktorių, ūkininkavimo procesai įsibėgėjo

„Pirmiausia ariau plūgais, intensyviai auginau kviečius, miežius, rapsus, kol pastebėjau, kad toks ūkininkavimas stipriai nualina žemę. Tuomet atradau, kad ūkininkai taiko tiesioginės sėjos technologiją ir pats pradėjau ją taikyti“, – pasakoja jis.

Šiandien Kazimiras ūkyje daugiausia dirba pats, tačiau jam dar padeda du darbininkai ir sūnus Rolandas

Sėja mažesnę normą nei rekomenduojama

Prieš maždaug devynerius metus Kazimiras pradėjo bendradarbiauti su vietos konsultante-agronome Š. Garliene. Ji apibūdina Kazimirą yra labai pozityvų žmogų, nuolat siekiantį tobulėti.

„Jis pirmasis ūkyje taiko naujausias technologijas, išmėgina naujas augalų kultūras. Jis iš tų, kurie remiasi skaičiais, tyrimų rezultatais ir bando juos realizuoti savo ūkyje“, – sako Š. Garlienė.

Pasak Šarūnės, paprastai ūkininkai linkę sėti didesnę sėjos normą nei rekomenduoja konsultantai, tačiau Kazimiras taiko kitokią strategiją. Jis ryžtasi sėti dar mažesnę nei rekomenduojama sėjos normą ir tai jam leidžia pasiekti geresnių rezultatų.

Šarūnės Garlienės žodžiais, Kazimiro ūkio derliai liudija, kad ir Rytų Lietuvoje galima pasiekti labai gerų rezultatų

Pats Kazimiras teigia, kad derliaus gausa labiausiai priklauso nuo sezono metu vyravusios temperatūros ir drėgmės.

„2022-ieji buvo labai derlingi – vidutiniškai apie 10 t iš hektaro. Praėję metai buvo prastesni, bet vis vien siekė vidutiniškai apie 7 tonas“, – sako jis.

Domisi retų augalų auginimu

K. Žeima iš kitų ūkininkų išsiskiria ir tuo, kad augina retus augalus.

„Retesnius augalus pradėjau auginti kartu su tiesioginės sėjos technologija. Iš pradžių auginau rapsus, žirnius, pupas. Dabar daugiausiai auginu vikius – žieminius ir vasarinius. Auginu juos sėklai, eksportui“, – pasakoja jis.

Vikiai – ankštiniai augalai, kurių šaknyse gyvenančios bakterijos kaupia azotą ir išleidžia jį į dirvą. Vikiai yra natūralus, puikus javų, rapsų, kryžmažiedžių augalų priešsėlis.

Taip pat šįmet Kazimiras pasėjo barkūnus, facelijas. Barkūnų šaknų sistema purena žemę, atlieka dirvos aeracijos vaidmenį. Facelijos, kaip ir barkūnai, padeda kovoti su šliužais auginant kitas augalų kultūras.

Daug metų Kazimiras eksperimentuoja su įvairiomis žieminių kviečių veislėmis. Šiandien jis yra atsirinkęs dvi labiausiai pasiteisinusias – Wilejka ir Euforia. Abi šios veislės yra žiemkentiškos, toleruoja žemą pH, skirtingus dirvožemius, gerai krūmijasi.

„Dabar neauginu rapsų ir nežinau, kada vėl juos auginsiu. Tačiau kažkada pasėjome vasarinius rapsus – jų derlius siekė apie 5 t iš hektaro“, – sako Kazimiras.

Šarūnė pastebi, kad rapsus į tą patį lauką galima sėti ne anksčiau kaip po trejų metų. Būtent teisingos sėjomainos principų laikymasis yra viena priežasčių, kodėl Kazimirui pavyksta pasiekti puikų derlių.

Darbas su ūkininkais – kūrybinis procesas

Šarūnės teigimu, Rytų Lietuvos regionui būdingi labai skirtingi dirvožemiai ir reljefai. Jie nulemia, kokie žemės dirbimo sprendimai yra efektyviausi vienuose ar kituose laukuose. 

„Pavyzdžiui, Vilniaus, Švenčionių ir Molėtų rajonuose vyrauja lengvesni, priesmėlio dirvožemiai. Ignalinos rajone – sunkesni, priemolio dirvožemiai. Vilniaus ir Švenčionių kraštai išsiskiria lygiu reljefu, o štai Ignalinos ir Molėtų – kalvotu“, - sako ji.

Jau devynerius metus dirbdama agronome-konsultante Šarūnė tikina, kad darbas su ūkininkais yra nuolatinis kūrybos procesas

„Susitikę su ūkininkais visuomet vertiname situaciją čia ir dabar. Ieškome sprendimų, kaip vieną ar kitą problemą laukuose spręsti. Kalbamės apie tai, kokį derlių jie tikisi užauginti. Įvertiname jų lūkesčius, gamtos galimybes, ir sprendžiame, ką galime sukurti“, – dalijasi specialistė.

Vaizdo pasakojimą apie K. Žeimą ir jo ūkį galite pamatyti čia:

Užsakymo Nr. 11619
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos