Kasmet fiksuojant vis dažnesnes sausras, ypač svarbu užtikrinti efektyvesnį pagrindinių maisto medžiagų, tarp jų ir fosforo, pasisavinimą. Lietuvos agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis, šiemet nustatyti mažiausi mineralinio azoto kiekiai nuo 2005 m., be to, šalies dirvožemiuose augalams lengvai prieinamo judriojo fosforo kiekis yra labai nevienodas, todėl mes pirmiausia rekomenduojame patikrinti, kiek pagrindinių elementų yra dirvožemyje ir jo rūgštingumą.

Labai mažo fosforingumo dirvožemiuose įvairių augalų derlius sumažėja apie 30 proc., mažo fosforingumo – apie 10 proc., palyginti su turtingais fosforo. Nustačius nepakankamą kiekį šio elemento, naudinga tręšti trąšomis su lengvai prieinamu fosforu. Augalams tokio fosforo dirvožemyje dažnai trūksta ne tik dėl jo mažo judrumo, bet ir dėl pasisavinimą ribojančių veiksnių: dirvožemio kilmės, temperatūros, didelio rūgštingumo, organinių medžiagų, drėgmės kiekio.

Visi augalai jautrūs fosforo trūkumui augimo pradžioje, kol šaknų sistema silpnai išsivysčiusi. Fosforo trūkumas turi reikšmingos įtakos galutiniam derliaus rezultatui, užtikrina svarbiausių augale vykstančių procesų funkcionavimą – fotosintezės, kvėpavimo, medžiagų ir energijos apykaitos. Pritrūkus fosforo po krūmijimosi, sumažėja grūdų baltymingumas. Nors daugumos žieminių rapsų pasėlių būklė leidžia prognozuoti didelius 4–5 t ha ar didesnį derlingumą, tačiau jų praktinei realizacijai gali nepakakti fosforo.

2019 metų rudenį dėl lėšų trūkumo kai kurie ūkiai prieš žieminių rapsų sėją skyrė per mažas fosforo ir kalio trąšų normas, kurių galėtų pakakti tik 3,0–3,5 t ha sėklų derlingumui išauginti. Siekiant didžiausio trąšų efektyvumo, geriausio maisto medžiagų pasisavinimo, mažiausios tręšimo darbų savikainos ir tolygiausio trąšų paskleidimo, vis daugiau žemdirbių renkasi skystąsias trąšas.

Šį pavasarį sėjant vasarinius javus, ankštinius augalus rekomendavome ­„PhosAgro“ skystas trąšas NP 11:37 priešsėjiniam tręšimui. Atliktų tiksliųjų bandymų rezultatai parodė, kad šios trąšos veikė efektyviau (ypač trūkstant dirvoje drėgmės) už kitas naudojamas fosforo trąšas, o tai sukuria galimybę sumažinti jų tręšimo normą net iki 10 proc.

Vienas iš svarbiausių šių trąšų privalumų, kad fosforas šiose trąšose yra amonio polifosfatų formos –  dėl šios formos fosforas ilgiau išbūna prieinamas augalams. Skystos trąšos NP 11:37 efektyvios įvairaus pH dirvožemiuose – nuo 4,3 iki 9,2 pH. Kaip polifosfatai išpurkštas fosforas per penkis mėnesius dirvožemio horizontais vidutiniškai migruoja iki 15 cm, todėl NP 11:37 ypač tinka naudoti bearimėje žemdirbystėje.

Dar vienas šių trąšų privalumų – azotas ir fosforas, esantis šiose trąšose, pasisavinamas tiek per lapus, tiek per dirvą. Šiemet labai į akis krenta fosforo deficitas, tai natūralu, nes dirvožemiui neįšilus iki 13 ⁰C, fosforas augalams sunkiai prieinamas, dėl to labai praverstų „greitos“ fosforo trąšos per lapus. Šį pavasarį žieminiuose kviečiuose, siekiant panaikinti fosforo trūkumą, tręšiamuose skystomis azoto trąšomis, rekomendavome kartu įterpti 20–40 l NP 11:37, o bamblėjimo tarpsniu papildomai skirti 10 l, kitiems žieminiams javams – ne mažiau kaip 5 l/ha,  išpurškiant su augalų apsaugos priemonėmis.

Augalų augimą ir derliaus formavimąsi lemia daugelis veiksnių: augalų genetinis potencialas, klimato sąlygos, apsirūpinimas maisto medžiagomis. Kadangi siekiame auginti sveikesnius augalus, todėl, rinkdamiesi granuliuotas vienanares ir kompleksines trąšas, atkreipkite dėmesį į jų sudėtį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet nuo cheminio apsinuodijimo, įskaitant sunkiųjų metalų poveikį, miršta apie 200 000 žmonių.

Mokslas rekomendavo limituoti Cd kiekį trąšose.  Šis elementas labai pavojingas žmogaus sveikatai. Jis pasižymi ypač dideliu kancerogeniškumu ir mutageniškumu. Jeigu bus naudojamos trąšos su didesniu nei 20 mg/kg Cd kiekiu – prognozuojamas kancerogenų kaupimasis dirvožemyje.

Įmonės „PhosAgro“  trąšos fosforo pagrindu gaminamos iš ypač švaraus žaliavos šaltinio – Kolos pusiasalio vulkaninių apatitų, kurių sudėtyje natūraliai nėra sunkiųjų metalų: kadmio, švino, arseno. Iš švarių žaliavinių fosfatų be sunkiųjų metalų galima pagaminti švarias trąšas ir taip užauginti sveiką maistą.

„PhosAgro“  trąšos fosforo pagrindu gaminamos iš ypač švaraus žaliavos šaltinio – Kolos pusiasalio vulkaninių apatitų

Dar vienas svarbus veiksnys – fosforo tirpumas vandenyje. Augalai daugiausia pasisavina neorganinių junginių: dihidrofosfatų ir mažiau hidrofosfatų. Augalai fermentiškai pasisavina fosforą ir iš organinių junginių, tačiau šis procesas vyksta lėčiau negu mineralinių fosfatų pasisavinimas. Kolos pusiasalio apatitai puikiai tirpsta, kartu tai geresnė galimybė augalams juos pasisavinti.

Dar vienas „PhosAgro“ kompleksinių trąšų privalumas – tai siera, kuri labai svarbi daugumai augalų. Ji padeda efektyviau pasisavinti kitus elementus. Visose „PhosAgro“ tiekiamose trąšose fosforo pagrindu sudėtyje yra nuo 1,5 iki 14 proc. sieros.

Be to, reikia žinoti, kad „PhosAgro“ gaminamose trąšose azotas yra amonio formos, todėl neišsiplauna net po stipraus lietaus. Labai svarbu, kad pradėję augti augalai būtų pakankamai gerai aprūpinti mineralinėmis maisto medžiagomis, ypač fosforu, kurio trūkumo pirmomis vystymosi savaitėmis nebebus galima kompensuoti vėliau.

dr. Virgilijus PALTANAVIČIUS

UAB „PhosAgro Baltic“ Agrotechnologijų vadovas

Užsakymas Nr. 10167