Kauno r. Tarpinius pasėlius, ypač jų mišinius, verta auginti ne tik dirvožemio savybėms gerinti, bet ir anglies kreditams kaupti, kuriuos pardavęs taršioms pramonės įmonėms ūkis gali gauti papildomų pajamų.

Kaip ir kokius tarpinius augalus geriausia auginti? Kurie jų sukaupia dirvožemyje daugiausia anglies? Atsakymų į šiuos klausimus ieško bendrovė „DOJUS agro“, kuri jau trejus metus vykdo tarpinių pasėlių auginimo bandymus.

Pradėjusi nuo Joniškio, šiemet bandymus įmonė atliko Kelmės, Kaišiadorių ir Kauno rajonuose. Kauno rajone bandymas gamybinėmis sąlygomis atliktas 7 ha plote VDU Žemės ūkio akademijos mokomajame ūkyje, kur pasėti trys skirtingi tarpinių augalų mišiniai.

„Kad būtina gerinti Lietuvos dirvožemius, pastebėjome dar prieš šešerius metus, kai pradėjome teikti dirvožemio tyrimo paslaugas. Tarpinių pasėlių auginimas ir tiksliųjų technologijų taikymas – vienas iš būdų dirvožemio savybėms gerinti ir organinei angliai dirvožemyje kaupti.

Norime patys geriau suprasti visus procesus ir praktika pagrįstais rezultatais dalytis su žemdirbiais, kurie ne visada turi galimybių patys eksperimentuoti. Štai todėl investuojame ir vis daugiau atliekame bandymų“, – sakė „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Dovydas Pikčilingis bandymams pristatyti skirtame renginyje.

Siekdama stebėti dirvožemio pokyčius, įmonė bandymų laukuose atliko dirvožemio tyrimus prieš sėjant tarpinius pasėlius ir po kelių mėnesių jų auginimo. Tiesa, tarpiniai pasėliai šiemet pasėti vėlai, tik rugsėjo 2 d., be to, neigiamą įtaką jiems darė ir drėgmės trūkumas.

„Norime patys geriau suprasti visus procesus ir praktika pagrįstais rezultatais dalytis su žemdirbiais, todėl ir atliekame įvairius bandymus“, – kodėl technikos prekybos įmonė vykdo agronominius tyrimus, paaiškino „DOJUS agro“ tiksliosios žemdirbystės projektų vadovas Dovydas Pikčilingis

„Tačiau net neįspūdingai atrodantys tarpiniai pasėliai, kuriuose daug pabirų, yra geriau nei paliktos ražienos ar tuščias laukas. Skaičiuojama, kad apie 10 ha lauke auginami tarpiniai pasėliai sukaupia 6 t CO₂ ir išskiria 4 t O₂, kurio vienam žmogui užtenka 17 metų“, – skaičius pateikė D. Pikčilingis.

Trejų bandymo metų pastebėjimai

Per bandymus skirtinguose rajonuose įmonė sėjo tiek vienos rūšies augalus, tiek kelių augalų mišinius, taip pat išbandė kelis sėjimo būdus: sėjo juostine Claydon, Kuhn ir ūkininko turima tiesiogine sėjamosiomis, taip pat sėklas barstė dronu. Nors idealiausia būtų kuo mažiau judinti dirvožemį, o tokiai sėjai labiausiai tinka dronai, tačiau pirmiausia būtina atsižvelgti į oro sąlygas. Jei trūksta drėgmės, tarpiniai pasėliai prastai dygsta ir auga.

Pasak D. Pikčilingio, bandymų patirtis rodo, kad geriausia auginti ne vienos rūšies augalus, o jų mišinius, sėti kuo anksčiau. „Augindami tarpines kultūras, per 2 mėnesius sukaupėme apie 0,4–0,6 anglies kreditų (CO₂ t/ha). Sėjant anksčiau ir ilginant vegetacijos laiką, pvz., paliekant per žiemą iki pavasario, galima sukaupti gerokai daugiau kreditų, tad ir iš jų uždirbti daugiau“, – įsitikinęs specialistas.

Be to, pasak jo, palankiomis sąlygomis sėjant tarpinių augalų mišinius vertėtų rinktis apie 5–10 proc. mažesnę normą, nei rekomenduoja jų gamintojai. Ilgiau auginant tarpinius augalus ir daugėjant organinės anglies dirvožemyje mažėja degalų sąnaudos žemei dirbti. Tai dar vienas pastebėjimas, kurį patvirtina kitų šalių patirtis.

Atlieka daugybę funkcijų

Tarpinių pasėlių nauda dirvožemiui ir po jų auginamiems pagrindiniams augalams pagrįsta ir moksliniais tyrimais, kuriuos renginyje pristatė VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto dėstytoja ir mokslo darbuotoja prof. Aušra Marcinkevičienė, šiuo metu vykdanti 7 tarpinių augalų mišinių eksperimentus Joniškio, Panevėžio, Ukmergės, Kauno ir Šakių rajonų ūkiuose.

„Pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas augalų įvairovei tarpiniuose pasėliuose, todėl neapsiribojama 1–2 rūšies augalų auginimu, įvairovė plečiama iki 13–15, o Vokietijoje net iki 30–40 augalų rūšių viename lauke. Kuo įvairovė didesnė, tuo geriau, nes vienas augalas saugo kitą, taip pat padeda vieni kitiems augti“, – sakė mokslininkė, eksperimentiniuose laukeliuose tirianti nuo 2 iki 13 skirtingų tarpinių augalų rūšių mišinių naudą dirvožemiui.

Tarpinių pasėlių, anglies kaupimo temos domina ūkininkus

Tarpinių pasėlių nauda – nuo dirvožemio savybių gerinimo iki biokontrolės vykdymo (ligų, kenkėjų, piktžolių mažinimo). Be to, kiekvienas augalas kaupia vis kitas maisto medžiagas. Pupinių šeimos augalai – biologinio azoto tiekėjai, fosforą kaupia miglinių šeimos augalai, taip pat facelijos, kurios svarbios kalio ir kalcio kaupimui. Grikiai kaupia magnį, geležį, fosforą, saulėgrąžos – kalį, o štai linai pakelia silicį, kuris šildo augalus, duoda energijos augimui.

Mokslininkė atkreipė dėmesį į skirtingų rūšių augalų šaknų svarbą, kurios pasiskirsto dirvožemyje ardais ir iš įvairių dirvožemio gylių pakelia įvairias maisto medžiagas. Šaknys svarbios ir anglies kaupimuisi – įvairaus gylio šaknys užtikrina anglies sluoksniavimąsi, todėl gerėja dirvožemio struktūra, infiltracija, mažėja tankis.

Pasak mokslininkės, didesnį ilgalaikį poveikį anglies kaupimuisi turi tie tarpiniai pasėliai, kurie sudaryti iš trumpaamžių ir daugiamečių augalų rūšių.

„Nors metai metams nelygūs, šiemet pastebėjome, kad tarpiniams augalams augti ražiena trukdė, nes pasėliai daug gražesni ir vešlesni ten, kur žemė šiek tiek dirbta. Svarbiausias pastebėjimas – sėti kuo anksčiau, liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje. Norint sukaupti kuo daugiau anglies, reikėtų augalus palikti dirvos paviršiuje, nes bet koks įterpimas paskatina mineralizaciją“, – pastebėjimais dalijosi prof. A. Marcinkevičienė.

Svarbus žingsnis – dirvožemio tyrimai

Pristatydamas įmonės „DOJUS agro“ teikiamą dirvožemio tyrimą paslaugą, agronomas ir tiksliosios žemdirbystės specialistas Gintautas Klevinskas pirmiausia atkreipė dėmesį į tikslumo ir technologijų svarbą ne tik šiuolaikiniame ūkyje, bet ir atliekant dirvožemio tyrimus, sudarant tręšimo planus kintama norma.

Jis išskyrė vietos nustatymo realiu laiku sistemą GPS ir geografinę informacinę sistemą GIS, be kurių ši paslauga būtų tiesiog negalima. Planuodama dirvožemio tyrimus ir mėginių paėmimą, įmonė naudoja suskaitmenintą dirvožemio granuliometrinės sudėties žemėlapį, pagal kurį laukas suskirstomas į zonas, apytiksliai 3 ha ploto. Važiuojant kiekviena zona w formos trajektorija, 0–20 cm gyliu atliekama 15–20 dūrių, tokie dirvožemio mėginiai sudaro vienos zonos jungtinį mėginį, kuris siunčiamas tirti į akredituotą Vokietijos laboratoriją.

Pasak „DOJUS agro“ agronomo ir tiksliosios žemdirbystės specialisto Gintauto Klevinsko, dirvožemio tyrimai – svarbus žingsnis tiksliosios žemdirbystės link, nes padeda dirbti taupiau ir tvariau

G. Klevinskas pabrėžė, kad skirtingų granuliometrinių zonų mėginiai negali būti maišomi, nes tokiu atveju rezultatai bus netikslūs ir net žalingi ūkiui. Be to, ėminiai turi būti imami praėjus bent mėnesiui po paskutinio tręšimo, nors idealiausia, kai netręšta pusmetį.

„Vienas svarbiausių mūsų teikiamų dirvožemio tyrimų paslaugos dalykų – nešališkumas, nes įmonė neprekiauja trąšomis. Be to, suteikiame ūkininkams individualią konsultaciją po dirvožemio tyrimo ir nepaliekame jų skaičių suprasti patiems, pateikiame rekomendacijas, sudarome tręšimo, kalkinimo, jei dirvožemis rūgštus, planus“, – paslaugą, kainuojančią 16 Eur/ha, pristatė specialistas.

Jis taip pat pateikė pavyzdį, kaip dirvožemio tyrimai ir tręšimas kintama norma padėjo Kėdainių r. ūkiui sumažinti išlaidas trąšoms ir suvienodinti derlių visame lauke. Ūkis atsisakė tręšimo NPK, tręšė tik vienanarėmis fosforo trąšomis kintama norma, nes dirvožemyje buvo kalio perteklius. 

Augalams pasisavinant maisto medžiagas, svarbus vaidmuo tenka ir dirvožemio pH. Jei neutraliame nuo 6,5 iki 7 pH dirvožemyje maisto medžiagos pasisavinamos maksimaliai, tai rūgštus dirvožemis jau pradeda kelti problemų, nes judrusis fosforas gali susirišti į augalams neprieinamas geležies formas, todėl jo ir magnio kiekiai mažėja. Suprastėja beveik visų maisto medžiagų pasisavinimas. Pasak G. Klevinsko, jei dirvožemis 5 pH, augalai fosforo iš jo pasisavina tik apie 30, azoto ir kalio – apie 50 procentų.

„O štai labai rūgščiuose dirvožemiuose (4,5 ir mažesnio pH), kurie dominuoja Pietų ir Vakarų Lietuvoje, augalai tarsi sulenda po žeme ir jokio derliaus neduoda. Tokiame dirvožemyje daugėja judriojo aliuminio, kuris ypač toksiškas augalams, todėl būtina laukus kalkinti“, – sakė „DOJUS agro“ specialistas, pabrėždamas, kad smulkesnės frakcijos kalkių efektas greitesnis (poveikis matyti jau pirmais metais), tačiau trumpesnis, palyginti su stambesnės frakcijos.

Nors rekomenduojama maksimali norma yra iki 5 t/ha kalcio karbonato, nes didesnė gali sutrikdyti mikroorganizmų veiklą, tačiau, specialisto pastebėjimu, geriausia kalkinti mažesnėmis normomis, bet kas keletą metų. Tik labai svarbu kalkes kuo tolygiau paskleisti ir lengvai sumaišyti su žemėmis, nereikėtų užarti.

Anglies kaupimo programa

Bendradarbiaudama su kompanija „eAgronom“, įmonė „DOJUS agro“ kviečia mūsų šalies žemdirbius prisijungti prie anglies kreditų kaupimo programos, pereinant prie tvaresnės žemės ūkio praktikos ir iš to papildomai gauti pajamų, parduodant aplinką teršiančioms įmonėms anglies kreditus.

Pasak D. Pikčilingio, kasmet CO₂ išskiriama vis daugiau, todėl iki 2030 m. anglies kreditų rinka turėtų išaugti 4–5 kartus.

„Emisijų ir anglies išmetimo mažinimas – vienas svarbiausių ES tikslų. Ūkiai prieš kitas pramonės įmones gerokai pranašesni, nes turi galimybę ne tik sumažinti CO₂ išmetimą, bet ir sukaupti aplinkoje esantį CO₂ savo dirvožemyje taikydami tam tikras praktikas. Mes esame šio proceso koordinatorius, kuris gali ūkiams padėti rasti tinkamus sprendimus, suskaičiuoti anglies kreditus ir juos parduoti pramonės įmonėms“, – pabrėžė D. Pikčilingis.

Tinkamos praktikos: dirvos dirbimo mažinimas, neprarandant derlingumo, tarpinių pasėlių auginimas, nepaliekant tuščios žemės, ražienos, racionalus ir tikslus trąšų naudojimas.

Daugiau kaip 5 metus veiklą įvairiose šalyse vykdanti įmonė „eAgronom“ šiuo metu anglies kreditų kaupimo projektą įgyvendina daugiau kaip 2 mln. ha ir 200 tūkst. ūkių. Lietuvoje į programą įtraukta apie 30 tūkst. hektarų.

„Pažangiuose mūsų šalies ūkiuose, kurie sudaro apie 10 proc., visos angliai dirvožemyje kaupti tinkamos praktikos jau seniai taikomos, tačiau daugumai ūkių dar galima rasti tinkamų sprendimų, pvz., kaip sumažinti trąšų naudojimą, parinkti geresnį tarpinių augalų mišinį, kurie gali padėti sumažinti CO₂“, – įsitikinęs D. Pikčilingis.

Dirvožemiai – pažangių ūkių prioritetas

Renginyje kalbintasŠakių r. ūkininkas, „Barzdų agroserviso“ direktorius Almantas Pališkis pripažino, kad dalyvauti įvairiuose seminaruose ir lauko dienose labai naudinga, nes galima padiskutuoti, pasisemti patirties. O štai dirvožemio savybių gerinimas auginant tarpinius augalus ir tvaresnių praktikų taikymas ūkyje jam ne naujiena.

„Daug metų sėjame tarpinius augalus, pradėjome dar tada, kai nebuvo reikalaujama juos auginti ir mažai apie jų naudą buvo kalbama. Pradėjome nuo ridikų, garstyčių, dabar jau ne vienus metus sėjame mišinius. Pavyzdžiui, šiemet sėjome 9, 12 ir 15 žolių mišinius, nes matome to naudą. Nemažai metų taikėme minimalų žemės dirbimą, dabar diegiame tiesioginės ir juostinės sėjos technologijas“, – pasakojo A. Pališkis.

Šakių r. ūkininkui, „Barzdų agroserviso“ direktoriui Almantui Pališkiui dirvožemio savybių gerinimas auginant tarpinius pasėlius – ne naujiena, tačiau pasisemti patirties renginiuose jis nepraleidžia progos

Dirvožemiui ypatingą dėmesį skiria ir Prienų r. ūkininkas Vidmantas Rasimas, jau trejus metus dalyvaujantis ir anglies kreditų kaupimo programoje. Ūkyje nemažai metų atliekami dirvožemio tyrimai, tręšiama ir laukai kalkinami kintama norma, dešimtmetį taikytas minimalus dirbimas, dvejus metus pakeistas tiesiogine sėja, apie septynerius metus ūkyje auginami tarpiniai pasėliai.

„Visa tai darome, nes naudinga dirvožemiui, be to, leidžia taupyti sąnaudas. Ekonominę naudą gauname ir pardavę anglies kreditus, tačiau visus šiuos darbus darome ne tik dėl jų“, – pabrėžė ūkininkas. Jo įsitikinimu, tiesioginės ir juostinės sėjos technologijos ypač pasiteisina nederlingose žemėse, nes saugo nuo erozijos, net smėlingos žemės struktūra, spalva pasikeičia, padaugėja sliekų, be to, leidžia gerokai sumažinti išlaidas.

Prienų r. ūkininkas Vidmantas Rasimas (nuotraukoje centre) taiko visas praktikas, padedančias kaupti organinę anglį dirvožemyje, dalyvauja ir anglies kreditų kaupimo programoje

O štai iš tarpinių pasėlių auginimo patirties V. Rasimas žino, kad geriausia sėti mišinius, svarbiausia – kuo anksčiau. „Jei nukūlei ir pasėjai tą pačią dieną – labai gerai, kitą – jau prasčiau. Sėją vėlinant, rezultatai tik prastėja“, – sakė Prienų r. ūkininkas.