Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Verslo informacija
Šarūnas savo ūkyje žemės nearia 20 metų, o derlių nuima fantastišką: atrado aukso gyslą

Sumanūs žmonės iš kirvio išverda košę, o sumanūs ūkininkai sugeba išauginti derlių – sveiką, kokybišką, turintį mums taip reikalingų maisto medžiagų. „Agrokoncerno“ įmonių grupė vykdo „Agroambasadorių“ projektą, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su pažangiausiais šalies ūkininkais. Vienas jų – Kėdainių rajone su trimis sūnumis ūkininkaujantis Šarūnas Šiušė, kurio ūkis yra vienas inovatyviausių Lietuvoje. Kokia jo sėkmės istorija?

Ateities ūkis – toks, kuris vertina technologijas 

Šarūnas Šiušė Kėdainių rajone valdo stiprų ūkį, į technologijas žvelgia išmaniai, ieško efektyvių techninių sprendimų. Jo ūkis – augalininkystės, jame daugiau kaip 1 000 ha žemės. Auginami žieminiai kviečiai, salykliniai ir sėkliniai miežiai, kukurūzai, cukriniai runkeliai, rapsai, žirniai, pupos. 

„Pradėjome ūkininkauti 1988 metais. Vėliau, dar Lietuvai neįstojus į Europos Sąjungą, sugalvojau investuoti į vakarietišką techniką. Įsigijau pirmąjį „John Deere“ traktorių, plūgą, tiesioginės sėjos sėjamąją. Tada pajutau tą vakarietišką kultūrą per jų techniką, darbo kultūrą, gaunamą rezultatą. Labai pasikeitė mano požiūris į žemės ūkį, atsirado noras dar labiau tobulėti“, – prisimena pašnekovas. 

Anot Š. Šiušės, jų ūkis išsiskiria dar ir tuo, kad yra sėklininkystės. Jie kasmet užaugina apie 5 000 sėklinės medžiagos: kviečių, pupų, miežių. Jos pasklinda po visą Lietuvą ir už jos ribų – į daugiau nei 20 pasaulio šalių. Ūkyje iš viso dirba 12 darbuotojų, taip pat trys vyro sūnūs: Arnas, Gytis ir Titas.

„Turime ir tam tikrą atsakomybę, kad užaugintume kokybišką ir gerą grūdą. Šiuo metu viena iš mūsų krypčių – tikslioji žemdirbystė. Ji leidžia naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines trąšas. Turime galimybę sekti augalo vystymąsi, rodiklius, kiek jam reikia maistinių medžiagų. Tokiu būdu galime tręšti ten, kur reikia, kada ir kiek reikia“, – paaiškina Š. Šiušė. 

Ūkininkas teigia, kad jau 20 metų jie dirba neardami, 14 metų atlieka žemės tyrimus, tad perprato kiekvieno savo lauko „charakterį“: koks derlius gali būti išgaunamas, kaip reikia su juo elgtis. Visos šios inovacijos suteikia labai daug privalumų. 

Sveikas dirvožemis – būtinybė ir siekiamybė 

Ūkininkas Š. Šiušė įsitikinęs – brangiai derlių užauginti moka visi. Tačiau reikia sugebėti auginti pigiau, tačiau taip, kad nenukentėtų kokybė. 

„Antroji mūsų ūkio kryptis – dirvožemis. Juk tai – svarbiausias elementas visoje žemdirbystėje. Norime, kad mūsų dirvožemis būtų sveikas, biologiškai įvairus, aktyvus. Tokiu būdu galime mažinti ir mineralinių trąšų normą, augalų apsaugos priemones. Tikslioji žemdirbystė susijusi su sveiku ir aktyviu dirvožemiu. 

Manau, kol ekologinis ūkininkavimas neturi tokių technologijų, kurios leistų užauginti tokio masto derlių, aprūpinantį maistu visą pasaulį, tvari žemdirbystė, kuri paremta tiksliąja žemdirbyste ir sveiku dirvožemiu, yra ateitis. Tad nesistebiu, kodėl dalis ekologinių ūkių šį kelią ir renkasi“, – įsitikinęs pašnekovas. 

Įmonės „Agrokoncernas“ direktorius E. Šakys paaiškina, kad sveikam dirvožemiui turi būti atlikti tyrimai. Svarbu žinoti, kur ir kiek maisto medžiagų yra. 

„Ūkininkai galvoja, kad gali išgyventi vien taupydami ir netręšdami augalų. Skaičiuodami mes suprantame, kad pastaraisiais metais trąšų derliui naudojama mažiau, nei jų išnešama jau su derliumi. Vadinasi, gyvename dirvožemio sąskaita. Ateityje tai gali turėti neigiamos įtakos, reiks daugiau investuoti“, – teigia specialistas. 

Anot jo, visada yra dvi medalio pusės: jeigu kažką išnešei iš dirvožemio, privalai grąžinti. Dirva nesipildo savaime, tik žmogus ir jo veikla gali ją keisti. 

„Taigi svarbu pasinaudoti tiksliosiomis technologijomis, tam tikrais prietaisais. Jie leidžia pamatyti, kad augalui kažko trūksta, parodo, kiek yra žaliosios masės, kiek intensyviai augalai auga“, – pasakoja pašnekovas. 

Valdydami naujausias technologijas ir atsižvelgdami į gamtą, ūkininkai gali pasiekti labai aukštų rezultatų. Ir aukštas rezultatas, pasak E. Šakio, nebūtinai reiškią didžiulį derlių. Aukštas rezultatas – tai optimalus derlius, ką galima užauginti esant tam tikroms aplinkos sąlygoms su reikiamais įdėjimais. 

Supratimas, kaip puoselėti dirvą, padvigubino derlių

E. Šakio teigimu, investicijos į mokslą atsiperka, nes žinios padeda priimti ekonomiškai efektyvius sprendimus, kurie padeda užauginti kokybišką derlių.

„Nuosavoje laboratorijoje atliekame įvairiausius eksperimentus, skaičiavimus. Čia kruopščiai analizuojame ir stengiamės suprasti, kas yra baltymai, krakmolas, angliavandeniai. Jei vertintume cheminę formulę ir sandarą, tai grūdų sudėtyje yra tos pačios sudedamosios, kurių yra ir trąšose“, – laboratoriją aprodo įmonės „Agrokoncernas“ vadovas Edgaras Šakys. 

Kalbėdamas apie Lietuvoje nuimamus derlius, E. Šakys sako, kad supratimą, kas yra augalininkystė, mūsų tautiečiai įgijo visai neseniai. 

„2000 metais Lietuvoje kūlėme 3,5–4 mln. t grūdų. Atsiradus supratimui, ką reikia daryti, pradėjome daugiau maisto medžiagų atiduoti į dirvą, taip derlius tapo gausesnis. Praėjusiais ir šiais metais turime apie 7 mln. t derliaus“, – džiaugiasi specialistas. 

Anot jo, 2020-ieji Lietuvoje buvo ypač derlingi – gauta apie 8 mln. t grūdų. 

„Mūsų komanda nuolat gilinasi, ko ir kiek augalams reikia. Agrocheminių tyrimų laboratorija net 20 metų atliko tyrimus su Lietuvos dirva. Remiantis išvadomis, Lietuvoje maždaug pusė dirvų yra mažiau nei vidutiniškai apsirūpinusios maistinėmis medžiagomis, taigi dar laukia daug darbo“, – įsitikinęs E. Šakys.  

Įmonės „Agrokoncernas“ direktorius E. Šakys sako, kad pasitelkdami tiksliasias technologijas ūkininkai gali pasiekti labai aukštų rezultatų

Išmanus ūkis – didžiausias tikslas 

Ūkyje besidarbuojantis Šarūno Šiušės sūnus Arnas sako, kad šiuo metu jie gali didžiuotis inovatyviu ūkiu. Šia kryptimi, anot jo, norisi judėti ir toliau. 

„Tikimės, kad galėsime ūkį dar labiau automatizuoti. Norisi, kad ūkio valdymo sistema būtų dar paprastesnė, nereikėtų tiek daug laiko skirti dokumentacijai. Juk svarbiausia – ūkio darbai, į juos ir norisi susitelkti“, – teigia jis. 

Už agronomiją atsakingas Gytis Šiušė sako, kad jam labiausiai patinka išmanumas žemės ūkyje. 

„Naudojame inovatyvią techniką, sensorius. Beveik visas darbų ciklas – sėja, medžiagų atidavimas, augalų apsaugos produktai – viskas vyksta kintama norma. Kitąmet planuojame pabandyti ir žemės dirbimą kintama norma. Norime, kad visas ciklas būtų išmanus“, – pasakoja specialistas. 

Trečiasis ūkyje dirbantis Š. Šiušės sūnus Titas sako, kad reikia stengtis pratęsti tėčio darbus. 

„Tėtis paaukojo labai daug savo laiko, mat norėjo pastatyti stiprų ūkį ir verslą. Aš pats ir miegodavau tėčio traktoriuje, o kombainu pradėjau dirbti nuo 16 metų. Buvau čia visada. Kitaip nė negalėčiau įsivaizduoti“, – teigia jaunasis ūkininkas.

Kartu su Šarūnu Šiuše dirba ir trys jo sūnūs – Arnas, Gytis ir Titas

Lietuviai – inovatyvūs ir tobulėti siekiantys ūkininkai 

Š. Šiušės ūkyje – daugybė modernios technikos. Jis supažindina ir su savo ūkio didžiausiais pasididžiavimais. Vienas tokių – išmanusis purkštuvas. Jis turi sensorius, kurie skenuoja pasėlius, kintama norma atiduoda trąšas, augalų apsaugos priemones. Mišinys purkštuvu paduodamas tik ten, kur jo reikia. Taip nėra trukdoma kitiems pasėliams. 

„Džiaugiuosi, kad turime labai gerą komandą. Tai žmonės, kurie moka ir geba dirbti su šia technika. Manau, be tos komandos mes neturėtumėme ir tokių rezultatų. Išmanią techniką reikia išmanyti, programuoti, įdiegti, būtina mokėti skaityti duomenis. Tik taip bus galima gauti maksimalią naudą“, – pabrėžia Š. Šiušė. 

Jo nuomone, lietuviai yra labai inovatyvūs žmonės. Taip pat ūkininkas pastebi, kad mūsų tautiečiai noriai domisi naujovėmis. Jie siekia tobulėti. 

„Nuvažiavus į kitas Europos šalis matyti, kad žmonių akys nebespindi tuo dideliu noru, kaip pas mus. Aš labai džiaugiuosi ir ateinančia jaunąja karta, kuriems naujovės ir technologijos nėra svetimos“, – teigia pašnekovas. 

Jei darbas atliekamas su meile, bus ir rezultatas

Ūkininkas Š. Šiušė, kalbėdamasis su laidos kūrėjais, pasidalija savo ateities vizija: „Manau, mano ūkis po 10 metų bus dar modernesnis. Viskas labai stipriai keičiasi. Ateityje matau ir robotus, autonominius valdymus. Tad, tikiu, bus didelių pokyčių.“

Jo nuomone, investicijų reikia tiek žemei, tiek technikai. Juk šie du dalykai papildo vienas kitą, o tik taip galima džiaugtis geru rezultatu. Ūkininkas atskleidžia, kad artimiausi jo investiciniai planai – įsigyti dar modernesnį purkštuvą, kad žalingas poveikis gamtai būtų dar mažesnis. 

„Man labai patinka nuo pat sėjos pradžios formuoti augalą ir laukti rezultato. Mėgstu rudenį pasidžiaugti neblogais rezultatais. Tada supranti, kad tavo darbas, žinios ir praktika nenuėjo veltui“, – nurodo Š. Šiušė. 

Anot ūkininko, visi metų laikai yra geri. Jei darbas atliekamas su meile, visada bus ir geras rezultatas. Tad, pašnekovas patikina, jo karjeroje nebuvo metų, kurie nuviltų. Jis įsitikinęs – svarbiausia yra sveikata. Kuomet ji gera, norisi siekti užsibrėžtų tikslų ir dirbti. 

Užsakymo Nr. 11468
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos