Siekdami sumažinti žalingą cheminių medžiagų poveikį aplinkai ir išsaugoti biologinę įvairovę, mokslininkai pastaraisiais metais daug dėmesio skiria agroekologiniams principams žemės ūkyje.

Sumažėjusius gamybos pajėgumus, biologinės įvairovės nykimą ar apie 40 proc. sumažėjusį pasaulio žemės ūkio paskirties dirvožemio derlingumą ir sveikatą daugiausia lemia dirvožemio erozija, druskingumas, organinių medžiagų praradimas ir aplinkos tarša.

Dėl nesubalansuotos dabartinės tręšimo praktikos daromos žalos aplinkai mokslininkai intensyviai ieško būdų optimizuoti augalų ir mikroorganizmų mitybos sąveiką tvaresnėms žemės ūkio sistemoms. Vienas iš sprendimų – mikrobiologiniai biostimuliatoriai, kurie naudingi ne tik dėl gebėjimo skatinti augalų augimą, palaikyti produktyvumą ir slopinti augalų ligas, bet taip pat atitinka ir agroekologinius principus.

Norint išvengti augalininkystės produkcijos nuostolių ir optimizuoti augalų produktyvumą, biostimuliatoriai vis dažniau integruojami į gamybos sistemas. Tinkamai naudojami biostimuliatoriai tiesiogiai didina augalų atsparumą abiotiniams ir biotiniams stresams, dėl kurių poveikio augalas sunaudoja daug maisto medžiagų, kad išgyventų, taip netekdamas produktyvumo.

Šie produktai skiriasi nuo tradicinių azoto, fosforo ir kalio trąšų, jų formulėje gali būti įvairių mikroorganizmų ir maistinių medžiagų, tokių kaip huminės rūgštys, jūros dumblių ekstraktai, vitaminai, aminorūgštys, fenoliai ar kitos cheminės medžiagos. Mikrobiologiniai biostimuliatoriai yra natūralūs ir gali būti naudojami sėkloms, augalams bei dirvožemiui, jie teigiamai veikia augalų augimą nepažeisdami dirvožemio savybių. Biostimuliatoriai gali veikti augalų produktyvumą tiesiogiai ir netiesiogiai per dirvožemį ar mikrobiomą.

„Bioenergy LT“ mokslininkų patobulinto augalų mikrobinio biostimuliatoriaus Bactoforce sudėtyje esančios Bacillus mojavensis bakterijos išskiria aktyvias medžiagas, skatinančias rizosferos bakterijų bioplėvelės susidarymą ir sustiprina naudingą augalų šaknų mikrobų kolonizaciją, taip pat skatina augalų augimą ir apsauginių baltymų gamybą. Šie mikroorganizmai pasižymi antifungicidiniu poveikiu ir slopina labai platų spektrą patogenų.

Pirmasis žiemkenčių purškimas rekomenduojamas pavasarį, kad būtų paskatintas šaknų augimas ir užtikrinta efektyvi apsauga prieš kai kuriuos augalų ligų sukėlėjus, kaip Cladosporium, Fusarium, Verticillium, Microdochium, Alternaria, Botrytis, Rhizoctonia ir kitus grybinius patogenus. Biostimuliatorius Bactoforce tinka ne tik javams, bet ir rapsams, kukurūzams, saulėgrąžoms, cukriniams runkeliams, daržovėms, vaismedžiams ir vaiskrūmiams, uogoms. Produkto sudėtyje esantys mikroorganizmai yra sporose, todėl yra atsparūs aplinkos veiksniams ir jų panaudojimas nesudėtingas.

Intensyviuose ūkiuose augintojai neapsiriboja vienkartiniu augalų apsaugos priemonių panaudojimu. Tokiais pačiais principais vadovaujantis turėtų būti naudojami ir biologiniai produktai, nes augalams augant keičiasi jų fiziologija, tam tikrais tarpsniais augalai tampa jautresni stresams, kurių pasekmė – augalų ligos.

Ištirta, kad Bactoforce esantys mikroorganizmai didina augalų atsparumą ligoms, taip pat skatina maisto medžiagų įsisavinimą ir reguliuoja augalo medžiagų apykaitą visais augimo tarpsniais, vadinasi, didėjant fotosintezės produktyvumui, į šaknis paduodama daugiau medžiagų.

Augalo šaknų išskyros stipriai veikia bakterijų gyvybingumą, o aktyvios mikrobų bendruomenės sintetina fitohormonus (auksiną, etileną ir citokininą) ir organinius junginius, kurie ne tik prisideda prie augalų mitybos elementų prieinamumo, bet tuo pačiu stimuliuoja augalų vystymąsi ir atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams bei patogenams. Naujausiais tyrimais nustatyta, kad aktyvuoti dirvožemio mikroorganizmai išskiria medžiagas, slopinančias augalų patogenų plitimą ir skatinančias augalų augimą tiesioginiais bei netiesioginiais būdais.

Išpurškus Bactoforce ant lapų, didinamas augalų gebėjimas prisitaikyti prie streso ir padeda sumažinti dėl streso atsiradusį augimo slopinimą. Aktyvuoti mikroorganizmai ant lapų ir dirvos paviršiuje neleidžia patogenams plisti ir sintetinti mikotoksinų, sukeliančių pažeidimus.

Įprastinės cheminės augalų apsaugos priemonės paprastai naudojamos pastebėjus požymius ant lapų, tačiau augintojams labai svarbu dar prieš tai stiprinti augalų imuninę sistemą, didinti atsparumą ligoms ir užkirsti kelią jų plitimui.

Reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas geriesiems mikroorganizmams slopinti patogenus jiems įprastoje aplinkoje, įnešant mikroorganizmus, galinčius pažadinti dirvoje „snūduriuojančią“ gerųjų mikroorganizmų populiaciją. Taip bus užtikrintas augalų atsparumas ir produktyvumas, gautas geresnės kokybės derlius, taupomi ištekliai ir saugoma aplinka, kurioje gyvename.

Daugiau informacijos www.bioenergy.lt