Aštrėjant konkurencijai žemės ūkio srityje, žemdirbiai vis daugiau investuoja į žemės ūkio techniką, rašo „Lietuvos rytas". Pagaminamos žemės ūkio produkcijos kiekis Lietuvoje kasmet mažėja, ateities prognozės taip pat nedžiugina. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2016 m. žemės ūkio produkcijos pagaminta beveik už beveik 300 mln. eurų mažiau nei 2015-aisiais.

„Kiek teko kalbėti su kolegomis iš užsienio, visi pripažįsta, kad geriausi žemės ūkio metai - jau praeityje. O bent iki 2020-ųjų jokių geresnių prognozių neregėti. Ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje", - sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. žemės ūkio produkcijos bendra vertė (gamintojų kainomis) siekė beveik 2,132 mlrd. eurų. Tai - kur kas mažiau nei 2015-aisiais (2,407 mlrd.) ir labai toli nuo rekordinių 2012 metų (2,57 mlrd.).

Mažėja beveik visų sektorių pajamos: augalininkystės produkcijos pernai pagaminta už 1,323 mlrd. eurų (2015 metais - už 1,588 mlrd. eurų, 2012 m. -1,65 mlrd. eurų), gyvulininkystės - kiek daugiau nei už 800 mln. eurų (2013 m. - 988,3 mln. eurų). Panaši situacija susiklostė ir kitose žemės ūkio šakose.

Gamybos mažėjimą įtakoja supirkimo kainos ir gamybos savikaina. Pavyzdžiui, grūdus ūkininkai 2016 metais pardavinėjo 47 proc. pigiau nei pastarųjų 5 metų vidurkis. Prieš keletą mėnesių pradėjusios kilti pieno supirkimo kainos jau kurį laiką sustojo.

J. Talmanto teigimu, perspektyvos kol kas yra niūrokos. Juolab kad Lietuvos ūkininkams tenka konkuruoti su kolegomis iš Vakarų, kurie gauna net iki trijų kartų didesnes ES išmokas. „Jau dabar 80 procentų mūsų ūkininkų dirba be pelno, o bankams paskolas reikia grąžinti laiku", - aiškino Ūkininkų sąjungos vadovas.

Ūkininkų neguodžia net kai kuriuose sektoriuose kylančios kainos. Pavyzdžiui, šių metų sausį gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos buvo 18,6 proc. didesnės nei prieš metus. Tačiau ši žemės ūkio sritis reikalauja didžiulių investicijų.

„Gyvulininkyste besiverčiantiems ūkiams į techniką reikia investuoti daugiausia iš visų, nes jie turi užsiimti ir augalininkyste: tenka auginti pašarus, dažnai sėjami ir rapsai kaip pajamų šaltinis sumažėjus įplaukoms iš, pavyzdžiui, pieno. Taip elgiasi kiekvienas gyvulius auginantis stambesnis ūkis. Todėl tokių ūkių investicijos į žemės ūkio techniką yra didesnės nei besiverčiančių vien augalininkyste. Ką reiškia, pavyzdžiui, vien robotizuota melžimo technika fermose", - aiškino Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Vienos iš žemės ūkio technikos ir įrangos tiekimo ir priežiūros lyderių - UAB „Biržų žemtiekimas" pardavimų vadovo Jurijaus Čaikino teigimu, pastaraisiais metais Lietuvos ūkininkai linkę investuoti vis daugiau ir renkasi vis aukštesnės klasės traktorius, kombainus, prikabinamą techniką, gyvulininkystės ir kitokią įrangą.

Pasak J. Čaikino, žemės ūkio technikos pirkimai auga taip, kad kai kuriais metais jie net nesugebėjo patenkinti paklausos. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pardavėjai pajuto nuo 2016-ųjų pradžios traktoriams, kombainams ir kitoms savaeigėms mašinoms, kurių variklio galia viršijo 130 kilovatų, o nuo spalio - ir mažiau galingoms įsigaliojusius griežtesnius taršos reikalavimus. Norėdami uždirbti ūkininkai turėjo atnaujinti technikos parką.

Įsigyti moderniausią techniką reikalauja ir konkurencija, kuri šiuo metu yra tokia, kad žemdirbiams nesinaudojant našiomis mašinomis sunku pasiekti tokią savikainą, kad galėtų konkuruoti rinkoje.

„Kai ūkiai turi galimybę pasinaudoti bendra ES ir šalies parama, paprastai jie stengiasi daugiau investuoti į modernesnes gamybos priemones. Nieko stebėtino, kad perkama šiuolaikiškiausia technika, nes ji yra ir efektyvesnė, ir našesnė, o kalbant apie savaeiges mašinas - ir švaresnė ekologijos požiūriu", - sako „Biržų žemtiekimo" atstovas.

UŽSAK. Nr. 8890