Viename desertiniame šaukštelyje dirvožemio gyvena milijonai mikroorganizmų. Susispietę kolonijomis jie kažką veikia... Jei ne veiklingieji mikroorganizmai, dirvožemio elementai ir jų junginiai patys savaime negalėtų duoti naudos.

Įsivaizduokite ūkį, visiškai aprūpintą technika, įrankiais ir priemonėmis, bet be ūkininko, agronomo ir žmonių. Kiek ir ko tokiame ūkyje užaugs? Norint tinkamai panaudoti priemones, reikia žmonių, kurie žino, ką kada ir kaip padaryti, kad būtų sukurta vertė. Lygiai taip pat ir dirvožemyje: specifines funkcijas atliekantys mikroorganizmai – tai dirvožemio ūkininkai, agronomai, mechanizatoriai, kiekvienas turi savo funkciją ir žino, ką kokiu laiku daryti.

Gyvybingas dirvožemis

Šių dviejų žodžių kombinaciją teko girdėti kiekvienam ūkininkui. Visi nori turėti gyvybingą dirvą, nes žino, kad dirvožemio gyvybingumas tiesiogiai susijęs su augalais. O dabar, prieš tęsdami, susitarkime, kas yra gyvybingas dirvožemis? Trumpam grįžkite prie to milijono šaukštelyje: kiekvienas mikroorganizmas turi savo specifinę funkciją ir nebūtinai visos jos naudingos augalams.

Grybiniai patogenai – augalų ligas sukeliantys mikroskopiniai grybai (Puccinia spp. – rūdys, Fusarium spp. – fuzariozė, Septoria sp. – septoriozė, Blumeria sp. – miltligė, Bipolaris sp. – rudadėmė dryžligė, Verticillium sp. – verticiliozė, Sclerotinia sp. – sklerotinis puvinys ir kt.) – taip pat gyvybė! Taigi, gyvybingas dirvožemis pats savaime nereiškia funkciškai veiksmingo ar juolab sveiko dirvožemio.

Svarbu, kad tam tikrais augimo tarpsniais lauke dominuojančią poziciją užimtų reikiamą darbą ir efektyviai jį atliekantys mikroorganizmai. Pavyzdžiui, Trichodermaspp. mikroskopinių grybų yra daugiau nei 100 rūšių, kurios skiriasi savybėmis ir gebėjimais. Bacillusspp. bakterijų yra daugiau kaip 400 rūšių su nevienodomis funkcinėmis savybėmis. Konkretus bakterijos štamas atlieka konkrečią funkciją ir, beje, to paties pavadinimo bakterija nebūtinai turės tą pačią savybę – priklauso nuo klimato zonos ir dirvožemio, kuriame vystėsi.

Ar Jūsų dirvožemis gyvybingas? Greičiausiai taip. O ar gyvybingas funkciškai? Jei lauke matote ligų požymių arba prastėja dirvožemio kokybiniai parametrai, tuomet atsakymas veikiausiai neigiamas. Kodėl?

Monokultūrinis laukas

Kviečių, rapsų laukas ar kitiems augalams tais metais skirtas laukas vadinamas monokultūriniu. Kai auga vienos rūšies augalai, ima dominuoti tam tikrų rūšių mikroorganizmai, kurių gyvybinis ciklas prisitaiko prie tų augalų. Atsiranda disbalansas ir mažėja funkcinių mikroorganizmų įvairovė. Tolesnėje vegetacijoje dėl dideliame plote augančio monokultūrinio pasėlio pradeda dominuoti augalams žalingi mikroorganizmai patogenai – augalų ligas sukeliantys mikroorganizmai, kurie maitinasi svetimu prieinamu maistu, dauginasi, bet mainais nieko neduoda.

Priešpatogeninės bakterijos gali saugoti šaknyną dirvožemyje nuo ligas sukeliančių mikroskopinių grybų

Patogenų dirvožemyje yra natūraliai, tačiau jie neturi dominuoti! Monokultūriniame lauke trūksta augalų rūšių įvairovės, taigi ir funkcinės mikrobiologinės įvairovės. Patogenai neturi deramos konkurencijos, todėl vystosi gaudami mažai pasipriešinimo.

Gyvybė dirvožemyje nuolat kinta

Žiemą, dirvožemio temperatūrai nukritus žemiau 5 °C, vegetacija sustoja, todėl mažėja ir dirvoje esančių mikroorganizmų, tarp jų ir funkcinių bakterijų populiacija. Mikroskopiniai patogeniniai grybai, pavyzdžiui, Fusarium nivale (pavasarinio pelėsio sukėlėjas) atsparesni temperatūrinei aplinkai ir gali augti iki –6 °C.

Kylant dirvožemio temperatūrai ir atsinaujinant augalų vegetacijai, mikroorganizmų, kurie atsakingi už prieinamas maisto medžiagas augalams, poreikis gerokai padidėja. Tokių mikroorganizmų reikia būtent tuo metu, bet lauke auga monokultūrinis pasėlis ir mikroorganizmų bioįvairovė būna sumažėjusi, todėl augalai maitinasi ne taip gerai, kaip turėtų.

Prieš vasarojaus sėją, tiek mitybos, tiek prieš patogeninės funkcijos mikroorganizmų populiacija būna sumažėjusi. Tokiu metu vasariniams pasėliams ruošiamame lauke nėra kam maitinti dirvožemio mikroorganizmų – visą žiemą vegetacija nevyko. Pasėjus vasarojų, funkcinių mikroorganizmų poreikis didelis, o laukas – nepasiruošęs.

Nuėmus derlių, dirva užklojama daugiatone augalų liekanų paklode. Nors jis yra didžiulis organinės anglies ir maisto medžiagų šaltinis, tačiau dirvožemyje tuo metu nedominuoja pirminiai skaidytojai – mikroskopiniai grybai. Jie iš anksto negalėjo prisidauginti, nes nebuvo maisto. Tačiau ant augalinių liekanų esantys patogeniniai grybai auga tiek ant gyvų, tiek ant negyvų augalų, maitinasi negyva organika (iš augalinių liekanų) ir taip didina savo populiaciją, ruošiasi sutikti būsimą pasėlį. Maisto medžiagos efektyviai nepanaudojamos, patogenai dauginimuisi turi daug maisto medžiagų.

Su augalinėmis liekanomis lauke pasilieka ir grybinių ligų sukėlėjų

Dirvožemio mikrobiologinę funkciją galima atstatyti

Prisitaikydami prie pasėlio mikrobiologinio sezoniškumo, galime atkurti funkcinių bakterijų arba grybų skaidytojų populiaciją dirvožemyje ir gerokai sumažinti neigiamus monokultūros ir sezoniškumo padarinius pasėliui.

Atsinaujinus vegetacijai, pavasarį, kai augalams reikia pasiekiamų maisto medžiagų, bakterinis produktas Biomas GROW, išpurkštas pasėliuose pirmu važiavimu, užtikrins, kad mitybos bakterijų šaknų zonoje bus iki pat vegetacijos pabaigos. Augalas nejaus P, K ir N trūkumo ir vystysis tolygiai.

Biotechnologijų įmonės „Bioversio” kasmetiniai bandymai nuo 2016 m. rodo, kad toks Biomas GROW panaudojimas sukurs 7–9 proc. derliaus priedą arba jau pirmą sezoną kompensuos 23 proc. visų trąšų sumažinimą nuo savo ūkio įprastos normos.

Su dirvožemio bakterijomis Biomas GROW augalas nejus maisto medžiagų trūkumo per vegetaciją

Vegetacijos pradžioje vasarojuje, kaip ir žieminių atveju, Biomas GROW bakterijos dauginsis šaknų zonoje – augalams fiksuos atmosferinį azotą, tirpins P ir K iš netirpių junginių dirvožemyje. Biomas PROTECT bakterijos, kurios taip pat dauginsis šaknų zonoje, saugos šaknyną nuo patogenų ir augalai vystysis sveikesni. Preparatas saugo nuo tokių plataus spektro grybinės kilmės patogenų genčių, kaip Fusarium, Verticillium, Botrytis, Bipolaris ir kt.

Dirvožemio mikrobiologija – svarbi augalininkystės kategorija. Jei pasirūpinsime dirvožemiu, jis pasirūpins mūsų pasėliais.

Sužinokite daugiau  www.bioversio.lt. Produktų įsigyti galima Bioversio arba Baltic Agro.