Dėl nepalankių klimato sąlygų, ypač padažnėjusių sausrų, prarandama didelė derliaus dalis. Visi žemdirbiai gerai žino trąšų vertę augalininkystėje: jas naudojant ne tik sukuriama apie 65 proc. augalų derliaus, bet ir susidaro didžiausia gaunamo pelno dalis. Naujos skystos trąšos, susidedančios iš azoto ir fosforo, turėtų prisidėti sprendžiant pagrindinių maisto elementų greitesnio pasisavinimo problemas. Trąšas tiekia UAB „PhosAgro Baltic“.

Fosforo reikšmė augalų augimui ir vystymuisi yra net svarbesnė nei azoto. Fosforas lemia miglinių javų krūmijimosi, žiedynų gemalinių užuomazgų formavimosi ir kiekinius, ir kokybinius parametrus, greitina augalų brendimą, cukraus, krakmolo kiekį. Fosforas skatina kitų mineralinių elementų pasisavinimą ir gerina jų veikos augale efektyvumą. Azotas yra svarbiausias ir efektyviausias mineralinės augalų mitybos elementas. Mažėjant fosforo, kalio, sieros ir mikroelementų tręšimo normoms, gerokai mažėja ir azoto efektyvumas.

Skystos kompleksinės trąšos NP 11:37

Jas gamina tik bendrovė „PhosAgro“. Trąšose nėra jokių pavojingų medžiagų, jos visiškai atitinka aplinkosaugos reikalavimus, veiksmingos per sausras. Jose esantis fosforas lengviausiai prieinamas augalams, jie geriausiai jį pasisavina iš visų mineralinių trąšų. Efektyvios tręšiant ir nedidelėmis normomis. Skystose trąšose NP 11:37 fosforas yra amonio polifosfatų formos, kuri iki 5 savaičių neišsiskaido dirvoje, todėl fosforas ilgiau išbūna dirvožemyje augalams lengviau prieinamos formos.

Trąšas, atsižvelgiant į turimą techniką ir naudojant atitinkamus purkštukus, galima paskleisti purškiamuoju laistymu prieš sėją praskiedus vandeniu 1 : 2 arba 1 : 4 arba naudoti papildomam tręšimui per lapus per augalų vegetaciją. Šiuo atveju jos tiks javų, rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, bulvių, daržo ir sodo augalų, įvairių žolių ir kitų augalų tręšimui.

Dar vienas svarbus privalumas – trąšas galima naudoti mišinyje su kitomis agrocheminėmis priemonėmis (įskaitant KAS, karbamidą, mikrotrąšas, biostimuliatorius, fulvines ir humines rūgštis ir pesticidus).

2019 m. LAMMC Vokės (lengvuose, neturtinguose dirvožemiuose) ir Rumokų (turtinguose fosforo sunkiuose dirvožemiuose) bandymų stotyse vasarinių kviečių pasėliuose buvo atlikti tikslieji lauko bandymai, kuriuose skystos trąšos buvo lygintos su biriomis granuliuotomis trąšomis. Bandymų rezultatai parodė, kad lengvame priesmėlio dirvožemyje didžiausia šaknų masė(102,4g) ir didžiausias derlius (3,42 t/ha) bei pajamos gautos panaudojus skystas trąšas NP 11:37 pagrindiniam tręšimui ir išpurškus 245 kg.(N30P90 v. m.).

Rumokų bandymų stotyje pirmųjų metų duomenys patvirtino teiginį, kad turtingame fosforo dirvožemyje skystos kompleksinės trąšos NP 11:37 davė didžiausią derlių, panaudojus net ir nedidelę fosforo normą (N10P30). Tai efektyvumu prilygsta kitoms fosforo trąšoms ir net jas viršija.

Tręšimo rekomendacijos 2020 metams

Pradėti tręšti šiomis skystomis trąšomis reikėtų anksti pavasarį, atsinaujinus žiemkenčių pasėlių vegetacijai, o vasarojaus priešsėjinį tręšimą geriausia pradėti tada, kai į lauką galima įvažiuoti su sunkiąja technika. Kai prasideda žiemkenčių pavasarinis tręšimas azoto trąšomis, NP 11:37 galima maišyti su skystomis azoto trąšomis KAS-32.

Pirmiausia apskaičiuojame azoto trąšų normą pagal veikliąją medžiagą, kurią perskaičiuojame į fizinį trąšų kiekį. Po to į KAS-32 tirpalą, praskiestą vandeniu 1 : 2, įmaišome atitinkamą NP 11:37 kiekį. Ateinantį pavasarį žieminiams kviečiams rekomenduojame papildomai skirti iki 20, o kitiems žieminiams javams – ne mažiau kaip 10 kg/ha fosforo veikliosios medžiagos, nes žieminių javų būklė gera ir derėtų pasinaudoti proga padidinti jų vidutinį derlingumą.

Pradėjus vasarojaus sėją, rekomenduojame NP 11:37 priešsėjiniam tręšimui. Gamybinių bandymų rezultatai parodė, kad ji yra efektyvesnė už kitas fosforo trąšas, tad jų tręšimo normą galima sumažinti net iki 10 proc.

Papildomi tręšimai per lapus

Pavasarį žieminiams javams ir rapsams dažnai pritrūksta fosforo, nes dėl per didelės dirvos drėgmės ar jos stygiaus augalų šaknys nesugeba fosforo pasisavinti iš dirvožemio. Dėl to silpnėja miglinių augalų krūmijimosi procesas, žieminių rapsų šoninių šakų ir žiedynų formavimasis. Kai trūksta fosforo, silpnėja ir gemalinių javų varpučių bei žiedinių rapsų žiedpumpurių tolesnis vystymasis ir augimas. Tokiu atveju būtina tręšti per lapus fosforo trąšų tirpalais. Aplinkos sąlygos tokiam tręšimui daro mažiau įtakos, o augalai fosforą pasisavins greitai.

Nustatyta, kad, praėjus 5 val. po tręšimo per lapus, fosforo jau bus visuose augalo organuose. Lietuvoje paplitusi nuomonė, kad fosforo reikia tik iš pradžių augalams augant: dygstant sėkloms, formuojantis pirminėms šaknims, krūmijimosi procese (antras-ketvirtas vystymosi etapai) ir žiedynų vystymosi procesams užtikrinti. Iš tiesų fosforas augalams yra būtinas iki augalų pieninės brandos. Pavyzdžiui, žiedynų pasiruošimui žydėti fosforo reikšmė prilygsta borui, manganui ar cinkui. Esant ilgalaikėms sausroms ar per didelėms orų temperatūroms, labai svarbu tręšti miglinius javus per lapus fosforu (4-6 kg/ha NP 11:37).

Be abejo, šie tręšimai per lapus derinami su pesticidų ar mikroelementų naudojimu. Augant žieminių rapsų ankštaroms, sėklose pradeda sparčiai kauptis sausųjų medžiagų. Dažnai tam pritrūksta maisto medžiagų, todėl nemaža dalis sėklų būna silpnos. Kad taip nenutiktų būtini azotas, fosforas, kalis, magnis, varis ir manganas, tad pasėliai pirmiausia ir tręšiami per lapus būtent šių elementų trąšų (tarp jų ir fosforo) mišinio tirpalais.

Skystas trąšas platina UAB „Agrochema“ ir AB „Kauno grūdai“.

dr. Virgilijus PALTANAVIČIUS

UAB „PhosAgro Baltic“ agrotechnologijų vadovas

Užsakymas Nr. 10067